LTStraipsnyje pateikiamas Lietuvos įvykių „The Times“ laikraštyje tyrimas, kuris tapo įmanomu paskelbus The Times archyvą Internete. Svarbių Lietuvos įvykių per pastaruosius 200 metų, turiniui poveikį darė įtakingiausi politiniai informacijos šaltiniai, menkai susiję tiesiogiai su Lietuvos vidaus gyvenimu. Tai sudarė prielaidų manipuliuoti informacija, interpretuojant faktus pagal netiesioginio šaltinio pateikimą. Tyrimas patvirtina komunikacinės infrastruktūros sąsajas su politine šalies santvarka. Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo laikotarpiu laikraštyje „The Times“ Lietuvos vardas buvo naudojamas kaip didžiausios Lenkijos žemės pavadinimas. Tam įtaką galėjo daryti geriau išplėtoti Lenkijos atstovų ryšiai su Vakarų Europos valstybėmis. Lietuvai esant Rusijos imperijos sudėtyje, lietuvių tauta tapatinta su lenkais ir jų politiniais siekiais. Šiuo laikotarpiu laikraštyje „The Times“ Lietuvos vardas dažniausiai buvo minimas kaip teritorijos pavadinimas kitų valstybių santykių analizės kontekste. Atkūrus nepriklausomybę 1918 m. šalis pasiekė atskiro politinio subjekto pripažinimą: lietuviai suvokti kaip savarankiška tauta, Lietuvos politiniai siekiai atskirti nuo Lenkijos. Sovietinės okupacijos laikotarpiu informacijos apie Lietuvos gyvenimą „The Times“ laikraštyje pasirodė mažai. Situacija pradėjo keistis tik sovietiniam rėžimui laisvėjant (XX a. septintą – aštuntą dešimtmečius). Lietuvos įvykių „The Times“ laikraštyje tyrimas patvirtina skaitmeninio kultūros paveldo teikiamą naudą.Reikšminiai žodžiai: Politinė komunikacija; Skaitmeniniai archyvai; The Times; The Times, Lietuva, politinė komunikacija, skaitmeniniai archyvai, viešoji nuomonė, užsienio politika, žiniasklaida; Užsienio politika; Viešoji nuomonė; Žiniasklaida; Foreign policy; Mass media; Numeral archives; Political communication; Public opinion; The Times' LIthuania; The Times, Lithuania, political communication, digital archives, public opinion, foreign policy, media.
ENThe paper presents the research of Lithuanian events as featured in “The Times”, which was carried out after the newspaper posted its archive on the website. The most influential political information sources, hardly directly related to Lithuania’s domestic life, made an impact on the content of important Lithuania’s events over the recent 200 years. This preconditioned manipulation of information, by interpreting facts according to the presentation of an indirect source. The research confirms the relations of communication infrastructure with the political system of the country. During the period of the Polish-Lithuanian Commonwealth, the name of Lithuania was used to refer to the biggest name of the land of Poland in the newspaper “The Times”. This could have been influenced by better developed relations of Polish representatives and Western European states. When Lithuania was part of the Russian Empire, the Lithuanian nation was identified with Poles and their political aims. During this period Lithuania was mainly referred to by the newspaper as the name of the territory in the context of the analysis of other states’ relations. Having restored independence in 1918, the country achieved recognition of a separate political subject: Lithuanians were perceived as an independent nation and Lithuania’s political aims were detached from those of Poland. During Soviet occupation there was little information about Lithuania’s life in “The Times”. The situation started changing only when the Soviet regime liberated (in the 1960s–1970s). The research of Lithuania’s events in “The Times” confirms the benefit of cultural heritage digitisation.