Politikos žurnalistika. Lietuvos žiniasklaidos elito nuomonių analizė
LTŠis straipsnis skirtas pateikti šiuolaikinės Lietuvos žurnalistikos santykio su politika analizės rezultatus žiniasklaidos elitų perspektyvoje. Tyrimo duomenys buvo renkami magistro darbui 2009-aisiais ir analizuojami naudojant Pierre Bourdieu lauko teoriją. Tyrime dalyvavo nacionalinės spaudos, transliuojamosios žiniasklaidos ir naujienų agentūros vyriausieji redaktoriai ir politikos skyrių redaktoriai. Rezultatai atskleidė, kad politikos žurnalistikos lauke dominuoja trys šios žurnalistikos suvokimo modeliai: 1) politikos lauko dalyvė; 2) aktyvi pilietinė jėga; 3) visiškai autonomiška nuo politikos lauko institucija.Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad Lietuvoje politikos žurnalistikos laukas savo struktūrą ir vertybes reprodukuoja konservatyviu būdu: tai reiškia, kad dabartinis santykis su politikos lauku nekis: neturėtų silpnėti ar stiprėti tol, kol į lauką nepateks naujų kvalifikuotų politikos žurnalistų. Tačiau nors ir pripažįstama, kad gerų politikos žurnalistų trūksta ir perspektyvūs žurnalistai palieka lauką, jokių specialių žurnalistų rekrutavimo strategijų nėra taikoma; šiame lauke politikos žurnalistai juda, patenka ir išeina iš jo patirdami heteronomišką spaudimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politikos laukas; Politikos žurnalistika, žiniasklaidos elitas, nuomonės tyrimas, Bourdieu lauko teorija, žiniasklaidos laukas, politinis laukas; Žiniasklaidos elitas; Žurnalistikos laukas; Journalistic field; Media elite; Political field; Political journalism, media elite, opinion survey, Bourdieu's field theory, journalistic field, political field.
ENHow do the Lithuanian media elite perceive their relation to politics and media autonomy from politics? The author of the article analyses the issue basing on the field theory by French sociologist Pierre Bourdieu, who applied this theory to investigate the rapidly commercialising French journalistic field. The article discusses the method suggested by Pierre Bourdieu and the key concepts (field, habitus, capital), and presents theoretical ways to influence the field, i.e. the structural dimensions of a field, field reproduction and field conservation models. Since the positions of field agents and the historical trajectories of these positions, which help define the habitus of agents, play a significant role in Bourdieu’s field, sampling has been performed on the basis of two criteria: 1) covering all equivalents of institutional field agent positions (press, radio, internet, television, news agency) as well as focusing on the field agents in dominant positions; 2) reflecting the trajectory of the historical formation of the field (the new generation journalism elite and the older generation journalism elite).According to the first criterion, the survey included editors-in-chief and political editors from the media holding a dominant position in the Lithuanian journalistic field. According to the second criterion, the new generation journalism elite were the respondents in the survey.Basing on the prevailing trends, the author distinguishes three positions in the Lithuanian field of political journalism, which are in competition with one another and which reflect the perception of the interaction of political and journalistic fields: 1) political journalism – a full-fledged agent of the political field; 2) political journalism – an active civil institution; 3) political journalism – an institution which has full autonomy from the political field. Each of these three positions compete: agents of the second and third positions accuse those of the first position of violating the autonomy principles of political and journalistic fields; the third position perceives civic journalism as non-objective journalism. However, the latter two positions more often become allies rather than opponents in the fight of the field of political journalism to preserve field autonomy. [From the publication]
