Pilietinio įgalumo iššūkiai: dviejų simptomiškų pilietinių bylų tyrimas

LTOriginalios idėjos bei unikalus mąstymas, ko gero, yra vertingiausias šių laikų turtas. Norisi daryti prielaidą, kad labiausiai gerbiami ir vertinami turėtų būti tie žmonės, kurie geba pasiūlyti daugiausia originalių, dėmesio vertų idėjų. Tačiau diskusijose apie viešojo gėrio kūrimą ar jo apsaugojimą ir kreipiantis į verslininkus su prašymu paaukoti bendram reikalui, neretai galima išgirsti atsakymą, jog pinigai daug kainuoja. Pinigai tarsi įgauna pridėtinę vertę, ne tik įgalina veiksmą, bet ir tampa jo pagrindu. Sociologinėje tradicijoje laikomasi požiūrio, kad laikas visuomenėje yra pasiskirstęs vienodžiau nei pinigai, todėl, kalbant apie viešojo gėrio atstovavimą, prioritetą reiktų teikti dalyvavimui, kuris pasižymi asmens skiriamu laiku, o ne pinigais. Visuomenininkai linkę paaukoti savo laiką, darbą ir garbę už nuopelnus, kad tik viešosios dorybės būtų apgintos. Tad kaip yra su anksčiau išsakyta ir, regis, nekvestionuojama mintimi, kad brangiausiai kainuoja idėjos? Ar tikrai rūpinimasis viešuoju gėriu dažnai prilyginamas savotiškam heroizmui ir tai skatina pilietiškumo raišką? Ar tikrai rūpinimasis viešaisiais reikalais gali atnešti garbę ir pripažinimą? Pagrindinis šio straipsnio tikslas – ištirti, kiek „kainuoja“ rūpinimasis viešuoju gėriu ir su kokiais trukdžiais bei iššūkiais susiduria pilietinei veiklai angažuoti visuomenininkai. Tikslo bus siekiama remiantis pripažintų užsienio ir Lietuvos autorių įžvalgomis, nagrinėjant dvi gerai žinomas Vilniaus ir Kauno kino teatrų gynimo pilietines bylas.Reikšminiai žodžiai: Kino teatras Lietuva; Kino teatras Romuva; Pilietinis įgalinimas; Pilietinė visuomenė; Pilietinės veiklos trukdžiai; Pilietiškumas; Cinema Lietuva; Cinema Romuva; Citizenship; Civic empowerment; Civil society; Lithuania; Obstacles of civic activity.

ENOriginal ideas and unique thinking are perhaps the most valuable assets nowadays. We would like to assume that those people who are able to offer many original and noteworthy ideas should be most respected and appreciated. However, at the discussion about the creation of public good or its protection and having addressed entrepreneurs with a request to donate for the common good, we often hear an answer that money is expensive. Money as if acquires added value and not only enables action, but also becomes the basis for action. Sociological tradition holds a viewpoint that time is distributed in society more evenly than money; therefore, concerning representation of public good, priority should be given to participation that could be characterised by the time spared by a person rather than money. Public activists tend to sacrifice their time, work and honour for merits, in order to protect public values. So what about the aforementioned seemingly undisputed thought that ideas are most expensive? Is really the caring of public good often compared to kind of heroism and this promotes the expression of citizenship? May really the caring of public affairs bring honour and recognition? The main aim of the paper is to investigate how much the caring of public good “costs” and what obstacles and challenges the public activists engaged in civil activities face. The aim will be sought through the reference to the insights of recognised Lithuanian and foreign authors and the analysis of two well-known civil cases of defending Vilnius and Kaunas cinema theatres.

• Teisė / Law
• Sociologija / Sociology