LTDarbo jėgos mobilumas yra dinamiškas ir įvairialypis procesas, susijęs su analizuojamo regiono ekonomine, socialine, politine, demografine raida. Tyrimo tikslas: atskleisti darbo jėgos mobilumo vidaus rinkoje priežastis ir pasekmes. Darbo jėgos migracijos (mobilumo) vidaus rinkoje pagrindinės priežastys yra aukštas nedarbo lygis gyvenamoje teritorijoje, laukiamas darbo užmokestis kitoje teritorijoje, darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas bei mokymosi galimybės. Darbo jėgos migracijos vidaus rinkoje pasekmėmis gali būti didėjančios migruojančios darbo jėgos pajamos ir išsilavinimo lygio kilimas. Lietuvos gyventojai yra labiausiai linkę keltis gyventi į didžiausias ir labiausiai urbanizuotas Lietuvos apskritis, t.y. į Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskritis, kadangi šių apskričių migracijos saldo kiekvienais analizuojamais metais yra teigiamas. Atlikta koreliacinė analizė parodė, kad ryšiai tarp nedarbo lygio ir išvykusių gyventojų bei vidutinio darbo užmokesčio ir išvykusių gyventojų yra tiesioginiai. Stipriausias ryšys nustatytas Alytaus apskrityje. Yra išskiriamos keturios pagrindinės Lietuvos gyventojų vidinės migracijos kryptys, kurios 2005 - 2009 m. laikotarpiu pasiskirstė: miestas – kaimas – 31,89%, kaimas – miestas – 31,69%, kaimas – kaimas – 7,15%, miestas – miestas – 29,28%. Nustatyta, kad didžiausi migracijos mastai buvo iš miesto į kaimą. Atlikus Lietuvos darbo paklausos ir darbo pasiūlos analizę nustatyta, kad daugelyje Lietuvos regionų darbo paklausa ir darbo pasiūla nesutampa, o tai skatina struktūrinio nedarbo atsiradimo problemą.Reikšminiai žodžiai: Darbo jėga; Darbo jėgos mobilumas; Vidaus migracija; Vidaus mobilumas; Vidaus rinka; Domestic market; Internal migration; Internal mobility; Labor force; Labor mobility; Labour force.
ENArticle analyzes the Lithuanian internal labour mobility process, in order to highlight tendencies prevailing in the 2005-2009 period. Since labour mobility is associated with population migration, the article analyzes the internal migration of population at regional perspective. The analysis showed that the Lithuanian population is most likely to move to the largest and most urbanized counties of Lithuania. The analysis of the main direction of migration showed that the largest scale was the migration from urban to rural areas. The correlation analysis has been carried out based on the theoretical causes and consequences of migration hypotheses, which showed a direct impact to unemployment rate and average salaries of county on migration trends and impacts of internal migration incomes. One of the reasons for migration is a migration for achieving higher education, thereby increasing the level of education in urban and rural areas. [From the publication]