Київ наприкінці XV - у першій половині XVII століття: міська влада і самоврядування

LTMonografija skirta Kijevo miesto bendruomenei, kuri tvarkėsi vadovaudamasi vadinamąja Magdeburgo teise. Pirmą kartą šiuolaikinėje Ukrainos istoriografijoje mažai žinomų unikalių Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos archyvuose saugomų šaltinių pagrindu nušviečiamos įvairios tos bendruomenės gyvenimo sferos nuo XV a. pabaigos iki XVII a. vidurio. Analizuojami ir tokie klausimai, kaip kad miesto valdžios organizacija ir struktūra, miestiečių santykis su karaliaus valdžios atstovais, taip pat su vienuolynais, bajorais ir kazokais. Knygoje pateikta Kijevo miestiečių gyvenimo charakteristika liudija, kad tai buvo sudėtingas ir daugiaplanis procesas. Tai buvo laikas, kuomet formavosi ir įsitvirtino miesto autonomija, vystėsi demokratinės miesto pareigūnų rinkimų tradicijos, kurių ištakos glūdi suteiktose Magdeburgo teisės privilegijose. Vienas būdingų miesto savivaldos bruožų Kijeve buvo tai, kad miesto savivaldos struktūroje nebuvo nuolatos veikiančio kontroliuojančio organo, sudaryto iš miestiečių prastuomenės. Tokio, kaip kad Lvovo „40-ties kolegija“ ar analogiški dariniai Lenkijos miestuose. Išskirtine miesto valdžios Kijeve savybe laikytinas vaitas. Skirtingai nuo Karūnos miestų, kuriuose miestiečiai tvarkėsi patys, o vaitai vadovavo tik teismo kolegijai, Kijevo vaitai be teismo funkcijos savo rankose palaipsniui sutelkė ir administracinę valdžią. Toks valdžios sutelkimas vaito rankose būdingas LDK miestams. Apskritai Kijevo valdymo struktūra nutolo nuo Vilniaus modelio, nors Kijevui 1494 m. suteikta būtent Vilnius pavyzdžio privilegija.Reikšminiai žodžiai: Istoriografija ir šaltinių analizė; Kazokų įtaka miesto gyvenimui; Kijevo istorija; Kijevo istorija (XV a. pab.- XVII a. pr.); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Miesto bendruomenės išoriniai kontaktai; Miesto taryba ir pareigūnai; Miesto teismai; Miesto valdžia ir savivalda; Miesto valdžios organizacija ir struktūra; Santykiai su vienuolynais ir diduomene; Cossacks' influence on the life of the town; External contacts of the town community; Historiography and source analysis; History of GDL; History of Kiev (the late 15th - early 17th centuries); Kijev's history; Organization and structure of town government; Relationships with monasteries and nobility; Town Authorities and Self-Government; Town Council and office-holders; Town courts.

ENThe monograph focuses on the community of the city of Kiev, which exercised the so-called Magdeburg right. Various areas of the life of the community from the end of the 15th c. to the mid-17th c. are revealed for the first time in contemporary Ukrainian historiography, based on the little known, unique sources kept at Ukrainian, Polish, Russian, and Belarusian archives. The book also analyses the organisation and structure of the city authorities, the relationship of city dwellers and the representatives of the king’s administration, monasteries, noblemen and Cossacks. The characteristics of Kiev residents presented in the book testify that this was a complex and multi-dimensional process. It was a period when the city’s autonomy was formed and established, and the democratic traditions of election of city officials developed, originating from the privileges of the Magdeburg right. One of the typical features of self-government in Kiev was that the city’s self-government structure did not have a permanently functioning controlling body consisting of the commons such as Lviv’s “panel of 40” or analogous formations in Polish cities. A city administrator is considered to be an exceptional feature of the city authorities in Kiev. Unlike in the Crown cities, in which dwellers addressed all issues independently and the city administrator was only in charge of the judicial panel, Kiev’s administrators gradually assumed the administrative power alongside the judicial function. This is typical of the cities in the Grand Duchy of Lithuania. In general, the administration structure of Kiev digressed from Vilnius model, although Kiev was granted the privilege, resembling the one Vilnius had, in 1494.