Northern gold : amber in Lithuania (c. 100 to c. 1200)

LTGintaro naudojimo tradicija Lietuvoje pirmojo tūkstantmečio laikotarpiu arba kitaip tariant 100–1200 m. buvo varijuojanti. Būta periodų, kai gintaras naudotas retai, tačiau būta ir ypatingo laiko, kurį galima būtų pavadinti gintaro ,,Aukso amžiumi“. Pagrindinė šios monografijos idėja – milžiniškų ir didžiąja dalimi visiškai naujų archeologinių duomenų, susijusių su gintaru Lietuvoje ir aplinkiniuose reginiuose sisteminė analizė ir sintezė. Išsami archeologinių duomenų sintezė atvėrė galimybę iškristalizuoti naujus požiūrio taškus analizuojant gintaro šaltinius, gintaro gavybos metodus ir gintaro dėvėjimo tradicijas skirtingose etnokultūrinėse grupėse ir skirtingo statuso socialinėse, įvairaus amžiaus ir lyties grupėse, o taip pat tai leido naujai pažvelgti į prekybą gintaru skirtingose Lietuvos rinkose ir visame rytiniame Baltijos regione. Analizuojant gintaro kiekį atskirose etnokultūrinėse grupėse, tiriant gintaro naudojimo tradicijas atsižvelgiant į lytį, lyginant gintaro naudojimo tradicijas su asmens socialiniu statusu ir pan., į pagalbą buvo pasitelktos statistinių tyrimų galimybės. Labai svarbus šios monografijos užmojis yra tarpdiscipliniškumas. Knygą sudaro įvadas, keturi skyriai ir išvados. Taip pat autorė pateikia gausius priedus, bibliografiją ir rodyklę. Knygos tekstą papildo informatyvi ikonografinė medžiaga. Plačiai aptariamas gintaras Lietuvos istoriografijoje.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Baltai; Geležies amžius; Gintaras; Glesum epocha; Kultrinės sąveikos; Paplitimas; Prekyba; Rašytiniai šaltiniai; Romėniškas importas; Viduramžiai; Vėlyvoji antika; Amber; Archaeology; Balts; Cultural interactions; Distribution; Glesum Epoch; Iron Age; Late Antiquity; Lithuania; Lthuania; Middle Ages; Roman import; Trade; Written sources.

ENThe tradition of amber use varied in Lithuania in the first millennium, i.e. in 100–1200. There were periods, when amber was rarely used, yet there was also a special period that could be called the Golden Age of amber. The main idea of the monograph is the systemic analysis and synthesis of enormous and largely brand new archaeological data related to amber in Lithuania and neighbouring regions. An exhaustive synthesis of archaeological data opened an opportunity to clarify new standpoints when analysing amber sources, amber extraction methods and wearing traditions in different ethnocultural groups and different social status, age and gender groups, and enabled a new look at amber trade in different Lithuanian markets and the entire Eastern Baltic Region. Statistical research was used to analyse the volume of amber in individual ethnocultural groups, to investigate amber usage traditions with regard to gender, to compare amber usage traditions with the social status of a person, etc. Interdisciplinary nature is a very important objective of the monograph. The book consists of the introduction, four chapters and conclusions. The author also provides profuse annexes, bibliography and index. The text is supplemented by an informative iconographic material. The book widely discusses amber in Lithuania’s historiography.