Kolektyvinės darbuotojų teisės Europos socialinėje chartijoje (pataisytoje) ir jų realizavimas Lietuvoje

LTŠiandien darbuotojams suteikiama teisė savo interesus ginti kolektyviai yra efektyvesnė negu tai būtų daroma individualiai. Tarptautinės teisės srityje yra nemažai tarptautinių sutarčių, apsaugančių darbuotojų teises, viena iš jų – Europos socialinė chartija (pataisyta). Kolektyvinių darbo santykių reguliavimas yra aktuali tema, kadangi Lietuvos darbo teisės srityje dar aptinkama neatitikimų šios chartijos nuostatoms. Čia yra labai svarbus efektyvus bendradarbiavimas tarp socialinių partnerių, profesinių sąjungų aktyvumas, valstybės valdžios neabejingumas ir palankių teisės aktų darbuotojų ir darbdavių kolektyviniams darbo santykiams reguliuoti egzistavimas. Šio mokslinio tyrimo tikslas yra išanalizuoti Europos socialinės chartijos (pataisytos) 5 ir 6 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių kolektyvines darbuotojų ir darbdavių teises, interpretavimą Europos socialinių teisių komiteto prie Europos Tarybos precedentų teisėje bei atskleisti šių nuostatų įgyvendinimo Lietuvos darbo teisės srityje ypatumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos socialinė chartija (pataisyta); Kolektyviniai ginčai; Kolektyvinė sutartis; Kolektyvinės derybos; Socialinė partnerystė; Collective agreement; Collective bargaining; Collective labour disputes; European Social Chaeter (revised); European Social Charter (revised); Social partnership.

ENPresently, the right granted to employees to defend their interests collectively is more effective than the individual actions of each employee. International law presents quite a large number of multilateral agreements intended to protect the rights of employees, one of them is the European Social Charter (revised). The regulation of collective labour relations is a topical issue, because certain inadequacies with provisions of this Charter can still be found in Lithuanian labour law. A matter of importance here is effective co-operation between social partners, active involvement of trade unions, concern of state government and existence of the legal acts favourable for regulation of collective labour relations of employees and employers. The main aim of this paper is to analyse the interpretation of the provisions of Articles 5 and 6 of the European Social Charter (revised) regulating the collective rights of employees and employers in the case-law of the European Committee of Social Rights of the Council of Europe and to reveal peculiarities of implementation of these provisions in Lithuanian labour law. [From the publication]