LTDarbo panašumai pagal darbo ir civilines sutartis bei vis įvairesni ekonominiai santykiai sudarė sąlygas dirbti iš pirmo žvilgsnio mišriomis darbo organizavimo formomis. Dėl šios priežasties aktualu nagrinėti šių darbo organizavimo formų atskyrimo kriterijus pasitelkiant istorinį, lyginamąjį ir loginės analizės metodus. Iš esmės darbas pagal darbo sutartį yra atskiriamas nuo darbo pagal civilines sutartis, asmenis klasifikuojant į savarankiškai dirbančius asmenis (angl. self-employed) ir darbuotojus (angl. employees). Šio straipsnio tikslas yra išanalizuoti esminius kriterijus, atskiriančius skirtingas darbo organizavimo formas, taikant šiuos kriterijus nustatyti ir išanalizuoti kylančias problemas ir nustatyti jų reikšmę apibrėžiant darbo teisės reguliavimo ribas ateityje. Tyrimo objektu pasirinktos Lietuvos ir Didžiosios Britanijos (vartojant sąvoką „Didžiosios Britanijos teisė“ turima omenyje Anglijos ir Velso teisinės sistemos ypatybės. Škotijos teisinės sistemos ypatumai nėra nagrinėjami) darbo organizavimo formos, stebima šių šalių patirtis įtvirtinant minėtą klasifikaciją. Straipsnyje remiamasi Lietuvos autorių (Ipolitas Nekrošius, Genovaitė Dambrauskienė ir kt.) tyrimais, atliktais šioje srityje, taip pat žymiausių užsienio teisės mokslininkų (Simon Deakin, Gillian S. Morris ir kt.) darbais. Šiame straipsnyje siūloma tobulinti Lietuvoje egzistuojančios dirbančių asmenų klasifikacijos taikymo kriterijus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo teisės ribos; Darbuotojas; Pavaldumas; Savarankiškai dirbantis asmuo; Boundaries of labour law; Employee; Self-employed person; Subordination; Worker; Worker, employee.
ENSimilarities of work under civil and labour contracts and the growing variety of economic relationships have provided conditions for work according to hybrid forms of work organisation. For this reason, it is a topical task to consider the criteria which serve to distinguish these forms of work organisation by employing historical, comparative and logical analysis methods. Work under a labour contract is distinguished from work under a civil contract through the classification of persons into self-employed and employees. The aim of this article is to analyse the key criteria which distinguish different forms of work organisation, employ these criteria in order to identify and analyse problematic issues and define the importance of the criteria in determining the boundaries of labour law regulation in the future. The article relies on the research conducted in this sphere by Lithuanian authors (Ipolitas Nekrošius, Genovaitė Dambrauskienė, etc.) and well-known foreign researchers in law (Simon Deakin, Gillian S. Morris, etc.). The present article suggests to improve the criteria of application of the classification existing in Lithuania. [From the publication]