Praeitis kaip konflikto šaltinis : tapatybės ideologijų konkurencija XX amžiaus Klaipėdoje

LTPirmą kartą istoriografijoje tiriama „tapatybės ideologijų konkurencija“ įvardytas reiškinys. Studijos dėmesio centre – ideologijų kaita Klaipėdoje ir ją lydėję praeities vertinimo, viešo jos atminimo bei savęs suvokimo dabartyje pokyčiai. Analizuojama, kaip įvairios organizuotos grupės, susikūrusios sau patogius ir reikalingus praeities aiškinimus, geidė, ragino ar netgi vertė Klaipėdos miesto gyventojus susitapatinti su tam tikromis reikšmėmis, simboliais ir idėjomis, ieškojo sąlyčio taškų su Klaipėda ir kaip šios pastangos vedė į žmonių, gyvenusių Klaipėdoje ir ne tik joje, supriešinimą. Išskiriami trys tapatybės ideologijų konkurencijos Klaipėdoje etapai: 1. 1918-1939 m.: naujai įkurtos Lietuvos valstybės pretenzijų į Klaipėdos kraštą išsikristalizavimas, šio krašto atskyrimas nuo Vokietijos; Lietuvos įtakos Klaipėdos krašte susilpnėjimas tarpukariu ir šio krašto perdavimas Vokietijai. 2. 1945-1988 m. tapatybės ideologijų sandūra formavosi konfrontuojant ir transformuojantis tarybinės tapatybės ideologijos, rusų bei lietuvių nacionalizmų reikšmėms. 3. Trečiojo etapo sąlyginė pradžios riba 1988 m., kai ėmė keistis tarybiniais metais susiformavęs tapatybės ideologijų santykio kontekstas. Galutinė šio etapo riba nenustatyta, turint tikslą atsakyti į klausimą, kas ištiko tapatybės ideologijų konkurenciją Klaipėdoje XX a. pabaigoje – XXI a. pr., kai įvyko kardinalus galių, dariusių įtaką miesto viešojo bendravimo erdvei, pokytis. Remiantis Klaipėdos atvejo tyrimu, studijoje suformuluoti tam tikri apibendrinimai, paaiškinantys nacionalistinių arba su nacionalizmu susijusių tapatybės ideologijų reiškinį miesto komunikacinėje erdvėje.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Tapatybės ideologija; Provokiška tapatybė; Prolietuviška tapatybė; Savivoka; Nacionalizmas; The Republic of Lithuania; The Klaipėda Region; The ideology of identity; Pro-German identity; Pro-Lithuanian identity; Self-perception; Nationalism.

ENIt is the first time historiography analyses a phenomenon called “the competition between identity ideologies”. The study is focused on the change of ideologies in Klaipėda and the accompanying changes in the evaluation of the past, public memory thereof and self-perception in the present. The study analyses the way organised groups, which had their own useful and necessary interpretations of the past, encouraged and even forced residents of the city of Klaipėda to identify with certain meanings, symbols and ideas, sought for contact points with Klaipėda, and the way these efforts led to contrapositions of people living in Klaipėda and outside the city. Three stages of the competition of identity ideologies in Klaipėda are defined: 1. 1918–1991: emergence of claims of the newly created state of Lithuania to the region of Klaipėda and separation of the region from Germany; weakening of Lithuanian influence in the region in the interwar period and transition of the region to Germany. 2. In 1945–1988, the interaction of identity ideologies formed by confronting and transforming Soviet identity ideologies, Russian and Lithuanian meanings of nationalisms. 3. The relative beginning of the third stage was the year 1998, when the context of identity ideologies formed in the Soviet period began transforming. The final point of this stage has not been established, and the aim is to answer the question as to what happened to the competition of identity ideologies in Klaipėda at the end of the 20th–beginning of the 21st century. According to the data of the Klaipėda city case study, certain generalisations explaining the phenomenon of nationalistic or nationalism-related identity ideologies in the communicational area of the city have been formed in the study.