Socialiniai mokytojo vaidmenys: ugdymo praktikų pozicija

LTMokytojo socialinių vaidmenų diferenciaciją ir problemos aktualumą lemia pokyčiai visuomenės gyvenime: žmogaus rengimas(-sis) rasti vietą modernėjančiame gyvenime, besireiškiančios deformacijos tendencijos šeimoje, kaip auklėjimo institucijoje. Straipsnyje, remiantis empiriniais duomenimis, apibūdinami ugdymo praktikoje mokytojų atliekami socialiniai vaidmenys, atskleidžiama, kokius įgūdžius mokytojai turi būti susiformavę ir kokias asmenines savybes išsiugdę, kad pelnytų autoritetą ir gerai atliktų savo vaidmenis. Empiriniai duomenys pateikti Klaipėdos miesto mokytojų, vertinusių savo pašaukimą pedagoginiam darbui, liudija, kad mokytojams tenka atlikti tikrai daug ir atsakingų vaidmenų: žmogaus, mokytojo, auklėtojo, psichologo, ugdymo(-si) sąlygų kūrėjo, žmogaus kūrėjo ir kūrybiškumo žadintojo bei ugdytojo, vyresnio draugo, visuomenės ir tėvų patikėtinio. Sintetindami teorines žinias ir remdamiesi empirine patirtimi, ugdymo praktikai liudija, kad gerai supranta savo vaidmenis, jų paskirtį, sėkmingo atlikimo sąlygas: – pedagoginiame darbe, kuriant ugdomosios veiklos sąlygas, ugdant asmenybę, mokytojas turi būti autoritetas: pirmiausia – doros autoritetas; mokytojui privaloma dalykinė, psichologinė, pedagoginė, socialinė ir kita kompetencija; – reikšminga visų vaidmenų atlikimo sąlyga – išugdytos gnostinės mokytojo savybės, geras mokinio pažinimas, teigiamas požiūris į jį kaip žmogų ir individualybę, pozityvūs lūkesčiai ir emocinis nusiteikimas; ugdymo funkcijoms atlikti įgyti įgūdžiai; – be pašaukimo, kaip vidinės paskirties ir pareigos dirbti ugdomąjį darbą ir skirti jėgas padėti tampančiam žmogui, supratimo, atlikti socialinius vaidmenis sunku.Reikšminiai žodžiai: Auklėtojas; Autoritetas; Autoritetas, Klaipėda; Kūrybiškumo skatintojas; Mokytojas; Psichologas; Socialiniai vaidmenys; Žmogaus kūrėjas; Žmogus; Authority; Authority, reative of man; Creater of human; Klaipėda; Man; Men; Prompter of creativity; Psychologist; Social roles; Teacher.

ENDifferentiation of the social roles of a teacher and the relevance of the problem are determined by the following changes in social life: a person’s (self)training to find a place in a modernising life and the tendencies of deformation in a family as an upbringing institution. The paper uses empirical data to describe social roles played by a teacher in educational practice and reveal the skills and personal qualities that teachers must bring in order to earn authority and perform their roles well. The empirical data, given by teachers from Klaipėda, who evaluated their vocation to pedagogical work, show that teachers have to perform really many responsible roles: those of a human being, a teacher, an educator, a psychologist, the creator of teaching/learning conditions, the creator of an individual, the fosterer and developer of creativity, an elder friend, and the agent of society and parents. While synthesizing theoretical knowledge and referring to empirical experience, education practitioners show that they perfectly understand their roles, purpose and conditions for successful performance of these roles. In pedagogical work a teacher must primarily be a moral authority and possess subject-specific, psychological, pedagogical and other competences. A significant condition for performing all roles is the developed gnostic qualities of a teacher, good cognition of pupils, positive attitude towards them as persons and individualities, positive expectations and emotional disposition, and the skills acquired for the fulfilment of educational functions. It is difficult to perform social roles without understanding a vocation as an inner purpose and duty to do educational work and exert efforts to assist a becoming person.