Media modernization and journalism cultures in the Baltic States and Norway

LTŠiame straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į aktualiausius veiksnius, skatinančius pasaulio žiniasklaidos sistemų vienodėjimą. Glaustai aptariami politiniai, ekonominiai, sociokultūriniai ir technologiniai veiksniai, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiams ir technologiniams kaip labiausiai universaliems žiniasklaidos sistemų transformacijų ir modernėjimo veiksniams, keičiantiems tiek Baltijos, tiek ir kitokios istorinės ir politinės patirties (pavyzdžiui, Skandinavijos) valstybių žiniasklaidos praktiką. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad žiniasklaidos teoretikai vieningai sutaria, jog nūdienos demokratiniame pasaulyje tiek žurnalistika, tiek visuomenės informavimo dėsniai ir praktika vienodėja. Ir Vakarų, ir kitų šalių žiniasklaidoje įsivyrauja greito vartojimo kultūra, visaip mainosi, keičiasi ir galiausiai niveliuojasi žurnalistikos žanrai, informacija persipina su pramoga, o visuomenės informavime vis labiau įsitvirtina viešųjų ryšių profesijai artimesni veiksmai. Visų šių transformacijų pasekmė – viešoji erdvė tampa vis labiau komercinė, gausėja vaizdo informacijos, kasdieniame žurnalisto darbe atsiranda daugiau ritualo elementų. Todėl pagrįstai galima klausti, kada verslo dėsniai, jų perkėlimas į visuomenės informavimo veiklą, skatina demokratijos procesus šalyje, o kada tai tampa tik šių procesų imitacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Žiniasklaida; Žiniasklaidos formavimasis.

ENThis article aims at drawing attention to the most actual factors, which induce uniformity of global media systems. Political, economic, socio-cultural and technological factors are being discussed in a concise manner, while focusing on economic and technological factors as the most universal factors, causing transformations and modernization of the media systems, changing the media practice in the Baltic states as well as in countries of different historic and political background (for example, Scandinavian). Attention is paid to the fact that theoreticians of media are unanimous about journalism and public information laws as well as practice becoming uniform. Fast consumption culture is settling in the media of western and other countries; genres of journalism are transforming, changing and finally becoming level; information intertwines with entertainment, whereas actions closer to the public relations profession are increasingly establishing themselves in public information. The consequence of all these transformations is as follows: the public space is becoming increasingly more commercial, video information is becoming more abundant, more elements of rituals are appearing in a journalist’s everyday work. Because of this, it is reasonable to ask, when the laws of business and their transposition into public information activities promote the democratic processes in the country and when they become just an imitation of these processes.