Folkloro ansambliai dabartinėje Lietuvoje : etnologinis aspektas

LTMonografija skirta Lietuvos folkloro ansamblių narių etnokultūrinio tapatumo analizei bei folkloro ansamblių veiklos aspektams nagrinėti. Darbe taip pat aptariami regioniniai folkloro ansamblių ypatumai, lyginamas Lietuvos, Lenkijos Latvijos ir Baltarusijos lietuvių folkloro ansamblių pobūdis. Atlikto tyrimo duomenys leidžia teigti, kad folkloro ansamblio narių kilmės vieta ir poreikis įtvirtinti bei išlaikyti etninį tapatumą tarpusavyje yra glaudžiai susiję. Didmiesčio folkloro ansambliuose yra kuriama ir stiprinama bendra lietuviška savimonė ir etnokultūrinis savitumas. Vidutinio didumo miestuose išlaikomas ir įtvirtinamas regioninis tapatumas. Miestelių, gyvenviečių ir kaimų folkloro ansambliuose palaikomas ir puoselėjamas lokalinis etnokultūrinis tapatumas. Darbe atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad gyvoji lietuvių etninio muzikavimo tradicija pamažu nyksta, aktyviausia etnokultūrinės muzikavimo tradicijos puoselėtoja yra folkloriniuose ansambliuose dalyvaujanti vyresnioji karta (vyresni nei 66 metų asmenys). Pastebėta, kad folkloro ansambliuose dažniausiai dalyvaujama dėl poilsio ir laisvalaikio praleidimo, taip pat dėl dainavimo, saviraiškos, o kitos priežastys ansamblių dalyviams yra mažiaus svarbios. Atskleista, kad didžiųjų miestų folkloro ansamblių repertuaras dažniausiai imamas iš išleistų dainynų, o mažuose miesteliuose bei kaimuose folkloro ansambliuose repertuaro branduolį formuoja vietiniai pateikėjai.Reikšminiai žodžiai: Etnokultūrinis tapatumas; Folklorinis judėjimas; Folkloro ansambliai; Tradicijos; Ethnocultural identity; Folk movement; Folklore ensembles; Folklore groups; Folklore movement; Tradition.

ENThe monograph focuses on the analysis of ethnocultural identity of the members of Lithuanian folklore ensembles and the aspects of activities of folklore ensembles. The study also discusses the regional characteristics of folklore ensembles, compares the nature of Lithuanian folklore ensembles from Lithuania, Poland, Latvia and Belarus. The data of the conducted research allow stating that the place of origin of the members of folklore ensembles and the need to establish and retain ethnic identity are closely interrelated. Common Lithuanian self-awareness and ethnocultural distinction are created and reinforced in the folklore ensembles of large cities. Regional identity is retained and established in medium cities. The folklore ensembles of towns, settlements and villages retain and foster local ethnocultural identity. The study notes that the live Lithuanian ethnic music playing tradition has been gradually disappearing, and the old generation (66 years and older) is the most active cherisher of the ethnocultural music tradition in folklore ensembles. The author also notes that among the main reasons for taking part in folklore ensembles are recreation and leisure, also singing and self-expression, whereas other reasons are less significant to the members of ensembles. The repertoire of folklore ensembles from large cities is mainly taken from published songbooks, whereas in small towns and villages the nucleus of the repertoire is formed by the locals.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History