LTŠioje monografijoje analizuojama Solomono Zalmano sūnaus Elijahu, kitaip žinomo kaip Vilniaus Gaonas, asmenybės ir veiklos bruožai. Vilniaus Gaonas buvo neeilinė asmenybė, kurios autoritetingumą ir ypatingą išsimokslinimą pripažino net priešininkai, t. y. hasidizmo lyderiai, prieš kuriuos Vilniaus Gaonas kovojo. Viena vertus Gaonas niekada nebuvo rabinu, netapo ješivos vadovu ir neturėjo daug pasekėjų. Šio iškilaus žmogaus, pranokusio savo amžininkus, parašyti veikalai buvo išleisti tik po jo mirties. Kita vertus Vilniaus Gaonas jau savo gyvenamuoju laikotarpiu pelnė nepaprastą šlovę ir buvo įtakingas žmogus. Šios monografijos autorius, naudodamasis Gaono sūnų ir kelių jo pasekėjų paliktais aprašymais, bando atsakyti į klausimus, kada, kaip ir kodėl Vilniaus Gaonas pasiekė tokį pripažinimą. Autorius daro prielaidą, kad būtent šie žmonės, kurie buvo iš nedaugelio mačiusiųjų žydų išminčių gyvai, galėjo suvaidinti svarbų vaidmenį kuriant viešąjį Vilniaus Gaono įvaizdį dar jam gyvam esant. Šioje monografijoje taip pat analizuojami kovos su hasidizmu, Talmudo studijavimo, rabinato Lietuvoje XIX amžiuje, Toros traktavimo Vilniaus Gaono minties ir veiklos kontekste aspektai bei kiti svarbūs su žydų išminčiaus gyvenimu ir veikla susiję klausimai. Knygos pabaigoje autorius pateikia svarbesnių monografijoje vartojamų terminų žodynėlį.Reikšminiai žodžiai: Chasidizmas; Ješiva; Rebe Chaimas iš Voložino; Talmudas; Toros studijos; Vilniaus Gaonas; Vilnius; Žydai; Gaon of Vilna; Hasidism; Jews; Rabbi Hayyim of Volozhin; Talmud; Torah study; Vilnius; Yeshiva.
ENThe monograph analyses the features of the personality and activities of Elijah ben Shlomo Zalman Kremer, known as the Vilna Gaon. He was an extraordinary personality, whose authority and special education were acknowledged even by his opponents, i.e. the leaders of Hasidism against whom the Vilna Gaon was fighting. On the one hand, the Vilna Gaon was never a rabbi, did not become a manager of yeshiva and did not have many followers. The works written by this eminent personality, who surpassed his contemporaries, were published only after his death. On the other hand, the Vilna Gaon won renown and was an influential man during his life. The author of the monograph uses the descriptions left by the sons of Gaon and some of his followers to try to answer the questions when, how and why the Vilna Gaon achieved such a recognition. The author makes an assumption that namely these several persons who personally knew this wise Jewish man could play an important role in the creation of a public image of the Vilna Gaon while he was still alive. The monograph also analyses the aspects of the fight against Hasidism, studies of the Talmud, rabbinate in Lithuania in the 19th c., the interpretation of Torah in the context of the thought and act of the Vilna Gaon as well as other important issues related to the life and work of the Jewish sage. At the end of the monograph the author gives a glossary of key terms used in the study.