LTŠiuo straipsniu yra siekiama net kelių tikslų. Visų pirma, glaustai aptariami valstybės dalyvavimo žiniasklaidos veikloje būdai ir taip įvertinamas valdžios ir žiniasklaidos galių santykis. Kaip sutaria žiniasklaidos teoretikai, valstybės vaidmuo žiniasklaidos veikloje gali pasireikšti net trimis būdais: valstybė gali būti žiniasklaidos reguliuotoja (veiklą reglamentuojančių įstatymų leidėja), savininkė ir finansuotoja. Kaip tik šie trys būdai leidžia nustatyti, kuriose valstybėse žiniasklaidos veikla yra liberali, o kur valstybė daugiau kišasi į žiniasklaidos darbą, pavyzdžiui, per turtinę priklausomybę arba rėmimą ir subsidijas. Šiame straipsnyje, pritaikius lyginamąjį tyrimo aspektą, yra siekiama ir praktinio rezultato: įvertinus įstatyminę bazę ir kitus aktualius žiniasklaidos sistemų skirtybes aprašančius parametrus, siekiama nustatyti valstybės dalyvavimo laipsnį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Norvegijos žiniasklaidoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybinė radijo ir televizijos kontrolė; Žiniasklaida.
ENThis article pursues even a few objectives. Firstly, ways of state participation in media activities are discussed, while simultaneously assessing the power ratio of the state and media. As theoreticians of media agree, role of the state in media activities might manifest itself in as many as three ways: the state can be a regulator of media (legislator of laws, regulating activities), owner and founder. These three ways in particular allow determining in which countries the activities of media are liberal, whilst in which the state more interferes with the work of media, for instance, through material dependability or sponsoring and subsidies. After applying the comparative aspect of research, this article strives for practical outcome, too: after assessing the legislative base and other relevant parameters, describing the differences of media systems, it is aimed to determine the degree of state’s participation in the media in Lithuania, Latvia, Estonia and Norway.