Lietuvos kariuomenė Ilūkstės apskrityje 1919-1920 metais

LT1919-1920 m. išlaisvinant Latvijos teritoriją nuo Raudonosios armijos dalyvavo įvairių kaimyninių valstybių ginkluotosios pajėgos. Šio darbo tikslas yra išnagrinėti lietuvių kariuomenės veiklą Aukštutinėje Kuržemėje (Ilūkstės apskrityje), kurioje ji buvo iki pat 1920 m. spalio, giliai neanalizuojant 1919 m. vasarą ir rudenį čia vykusių kovų veiksmų, kuriems reikia atskiro tyrimo. Lietuvos kariuomenės buvimas ir aktyvi veikla Ilūkstės apskrityje buvo glaudžiai susijusi su Latvijos ir Lietuvos politiniais santykiais 1919-1920 m. ir su bendrąja karine-politine situacija Baltijos jūros regione. Dalis Ilūkstės apskrities 1919 m. buvo okupuota lenkų ir lietuvių karinių pajėgų. 1920 m. liepos pradžioje dėl Raudonosios armijos puolimo lenkų kariuomenė buvo priversta pasitraukti iš Ilūkstės apskrities. Tuo pasinaudojo Latvija, tuo metu pagal savo galimybes užimdama dalį tos teritorijos, o likusią dalį užėmė lietuviai. Sienos tarp Lietuvos ir Latvijos klausimas buvo visiškai sureguliuotas tik 1921 m. kovą, kada darbą baigė škoto Dž. Simpsono vadovaujamas Latvijos ir Lietuvos trečiųjų teismas. Jo sprendimu buvo įteisintas visos Ilūkstės apskrities priklausymas Latvijai, o taip pat Latvijai buvo perduotas anksčiau Kauno gubernijai priklausęs Aknystės valsčius. Lietuva gavo Palangą ir sritį apie ją, taip pat ir Mažeikių geležinkelio mazgą. Lietuvos karinių pajėgų buvimas Ilūkstės apskrityje tiesiogiai susijęs su komplikuotais Latvijos ir Lietuvos santykiais nagrinėjamu laikotarpiu: 1919-1920 m. jie buvo gan prasti dėl teritorinių nesutarimų (Ilūkstės apskrities priklausomybės).Reikšminiai žodžiai: 1919-1920; Alūksta; Ilūkstė; Ilūkšta; Karinis konfliktas; Latgala; Latvija (Latvia); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvių-latvių santykiai; Lietuvos Nepriklausomybės karas; Lietuvos ir Latvijos santykiai; Lietuvos kariuomenė; Vilniaus klausimas; 1919-1920; Ilūkste; Latgale; Latvia; Lithuanian Independence war; Lithuanian army; Lithuanian-Latvian relations; Military conflict; Vilnius question.

ENIn 1919-1920, the armed forces of various neighboring states participated in freeing the territory of Latvia from the Red Army. The purpose of this work is to examine the activity of Lithuanian military in the Upper Kurzeme (the county of Ilūkstė), where it was located up until October 1920, without deeply analyzing the battle actions, which transpired here in the Summer and Autumn of 1919, because they would need a separate research. The presence and active actions of the Lithuanian military in the county of Ilūkstė was closely tied with the political relations of Latvia-Lithuania in 1919-1920 and with the general military-political situation in the Baltic Sea region. The military forces of Poland and Lithuania occupied a part of Ilūkstė county. In the beginning of July 1920, due to the attack from the Red Army, the Polish army was forced to retreat from the county of Ilūkstė. Latvia took advantage of this; at that time, according to its capabilities, Latvia occupied a part of that territory and Lithuania occupied the rest. The border issue of Lithuania-Latvia was regulated fully only in March 1921, when the Latvia-Lithuania Court of Arbitration led by Scotsman J. Simpson finished its work. By its decision, the legality of the belonging of all county of Ilūkstė territory to Latvia was established; furthermore, Latvia was given the municipality of Aknystė, which previously belonged to the Governorate of Kaunas. Lithuania received Palanga and the area along it, as well as the railway node of Mažeikiai. The presence of Lithuanian armed forces in the county of Ilūkstė is directly associated with complicated Latvia-Lithuania relations during the discussed period: in 1919-1920, they were relatively poor due to territorial disputes (the dependency of the county of Ilūkstė).