Žemaitijos Užgavėnių dainų melodika

LTStraipsnyje analizuojamos dainų melodijos, kurias Žemaitijoje per Užgavėnes dainuodavo persirengėliai, vaikštynių personažai – „ubagai“, „žydai“, „čigonai“. Darbe tyrinėjamos dainos, 1992–2008 m. užrašytos šiaurės ir pietų žemaičių tarmių areale. Straipsnyje apibūdinama melodijų stilistika, dermės, ritmika, diapazono bruožai, atskleidžiamas jų santykis su kitų žanrų žemaičių liaudies dainų melodijomis. Darbe tyrinėjamos minėtų dainų (giesmių) melodikos ypatybės. Žemaičių Užgavėnių dainų melodijos muzikiniu požiūriu yra gana vėlyvi kūrinėliai. Melodika būdinga talalinėms, humoristinėms, vaišių dainoms, ratelių muzikai. Sumišę liaudies dainų ir krikščioniškų giesmių melodijų elementai. Analizuotų dainų melodijų formalieji muzikiniai bruožai, vyraujančios melodinės linijos konstravimo tendencijos, viena vertus, rodo melodikos vėlyvumą, individualios kūrybos, profesinės, instrumentinės, kai kuriais atvejais bažnytinės muzikos, šokių poveikį šio žanro dainoms. Kita vertus, svarbiausieji jų – mažoriškumas, homofoninė sandara, diapazonas, metroritminis laisvumas – būdingi ir tradicinėms žemaičių dainoms. Vadinasi, nors Užgavėnėse dainuotų dainų melodika ir laikytina gana vėlyva, tačiau ji dėl sandaros ypatybių nesunkiai įsiliejo į žemaičių dainavimo tradiciją. Įvertintinas ir karnavalinės eisenos, dainavimo buriu, improvizacijos momento, siužetinių tekstų poveikis melodikai. Regis, ji nebuvo tokia svarbi kaip dainuotų tekstų turinys.Reikšminiai žodžiai: Dainos; Giesmės; Liaudies dainos; Melodika; Užgavėnės; Žemaitija (Samogitia); Folk songs; Mardi Gras; Melodics; Samogitia; Shrovetide; Songs.

ENThe article examines 35 Samogitian Shrovetide song melodies from the folklore archives of the Baltic Philology and Ethnology Department, the Faculty of the Humanities, Klaipeda University. They were recorded by Klaipeda University students from 1992 to 2008 in the northern and southern range of the Žemaitijan dialects. The songs' musical features and the dominant melody "construction" tendencies demonstrate the modernity of melody; personal creativity; and the intended dance effect of the professional, instrumental and sometimes ecclesiastical music for the songs of this genre. On the other hand, the most significant features - the major key, homophonic structure, range, metro-rhythmic freedom - are also characteristic of other traditional Žemaitijan songs. Although the melody of the songs sung on Shrovetide must be properly considered rather modem, it easily merges with Žemaitijan song tradition because of features of construction. The effect of the carnival procession, the groups of singers, improvisations, and the scenarios of the lyrics on the melody needs to be considered. It seems the melody wasn't considered as important as the content of song texts. [text from author]