LTLietuvos dainų švenčių istorija siekia XX a. 3-iąjį dešimtmetį. Pirmoji Lietuvos dainų šventė buvo surengta 1924 m. Kaune. Penktojoje Dainų šventėje, surengtoje 1950 m., pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasirodė jungtinis 480 atlikėjų skudutininkų ansamblis. Tai buvo liaudies muzikos instrumentų – atskiro originalaus žanro – pradžia respublikinėje Dainų šventėje. Šeštoji Dainų šventė įvyko 1955 m. ir buvo papildyta jungtiniais vaikų šokių rateliais, jungtiniais pučiamųjų, kanklių ir liaudies instrumentų ansambliais. Palaipsniui susiformavo tam tikros tradicijos: kanklininkų, birbynininkų, skudutininkų (kartais ragų ir daudyčių) ansamblių savarankiški pasirodymai Ansamblių vakarų programose. Tokių vakarų, o kartu ir liaudies instrumentų sėkmė priklauso nuo vietos, laiko, scenarijaus, dalyvių profesinio pasirengimo ir režisūros. Šioje programoje, sudarytoje iš daugelio meninių komponentų, viskas turi būti patogu, patrauklu ir meniška. Tokiame renginyje daug lemia ir atlikėjų ryšys su žiūrovais. Deja, nuo 2003 m. vienarūšių instrumentų ansambliai, o nuo 2007 m. – ir orkestrai atskirų savo pasirodymų Kalnų parke neturi. Straipsnyje nagrinėjami ir analizuojami liaudies muzikos instrumentai, jų ansambliai ir orkestrai bei panaudojimas Lietuvos dainų šventėse, norima atskleisti jų, jų ansamblių ir orkestrų panaudojimo privalumus bei trūkumus, Ansamblių vakarų meno vadovų sugebėjimą panaudoti šiuos instrumentus programose.Reikšminiai žodžiai: Ansambliai, orkestrai; Ansamblių vakaras; Jų repertuaras; Liaudies muzikos instrumentai, ansambliai; Lietuvos Dainų šventė; Lietuvos dainų šventės; Orkestrai; Patobulinti liaudies muzikos instrumentai; Ansamble; Ensembles Evening; Improved folk musical instruments; Lithuanian Song Feast; Lithuanian folk music instruments; Lithuanian songs festivals; Orchestras; Orchestres; Repertoire; Their ensmebles.
ENThe application of folk music instruments, their ensembles and orchestras in Lithuanian Song Feasts from 1950 till 2009 is discussed in this article; and the merits and demerits of such applications are revealed. The ability to employ the folk music instruments to the concert programs at Kalnu Parkas in Vilnius by the Ensemble Evenings' artistic directors is analyzed. Critical remarks for the excessively modest application of homogeneous instruments, especially of the outdoor instruments, such as daudytės, ragai (horns), skudučiai (pan-pipes), drums, etc. are expressed hereby as well. The practice of such instruments is restricted to the joint folk instruments orchestra's accompaniment to the dancers and choir. It is suggested to incorporate to the programs musical pieces, composed for skudučiai (pan-pipes), kanklės (local psaltery forms), and birbynė ensembles, that would be performed by the joined ensembles. It is recommended to uphold the preceding tradition - one solo musical piece to be performed by the join folk music instrument orchestra. It is proposed to apply more effectively the outdoor instruments (horns, drums), because the Kalnu Parkas is a perfectly suitable place for such applications. The article incites to establish the new ensembles and orchestras of folk music instruments in the future as well. [text from author]