LTKiekviena valstybė, priimdama baudžiamuosius įstatymus, priversta ne tik uždrausti tam tikras veikas, bet ir nustatyti teisinius padarinius – sankcijas – už tokių veikų padarymą. Tiek Sovietų Sąjungoje, tiek Lietuvoje šiam labai svarbiam klausimui baudžiamosios teisės teorijoje buvo skiriama nepakankamai dėmesio. Šiuolaikinė Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų leidybos praktika rodo, kad sankcijos dažniausiai nustatomos vadovaujantis tradicija, teisine intuicija ar patirtimi arba kitais atsitiktiniais ir neformaliais kriterijais. Straipsnyje analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijų rūšys, vertinant jas pagal numatytų bausmių skaičių, bausmių rūšis ir laisvės atėmimo bausmės dydžius. Nurodomi kai kurie probleminiai sankcijų sudarymo aspektai, susiję su įstatymų leidėjo sprendimais, nustatančiais laisvės atėmimo bausmės minimalius ir maksimalius dydžius už kai kuriuos nusikaltimus. Akcentuojama, jog pirminė sankcijos paskirtis yra teisinės prielaidos skirti proporcingą ir individualizuotą bausmę sudarymas. Naujojo Baudžiamojo Kodekso specialiosios dalies sankcijos pagal jose numatytas bausmes iš esmės sudaro teisines prielaidas teismams parinkti tinkamą bausmės rūšį. Kita vertus, tam tikrais atvejais problemų gali kelti sankcijose numatytų bausmių netolygumas pagal jų griežtumą. Nors įstatymui leidėjui iš esmės pavyko tinkamai nustatyti laisvės atėmimo bausmės minimalius ir maksimalius dydžius, išskiriami keli aspektai, kurie gali būti tobulinami.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas; Sankcijų sudarymo principai; Criminal Code of the Republic of Lithuania; Principles of the construction of the sanctions.
ENWhen adopting criminal laws, every state is forced not only to prohibit certain acts, but also to stipulate legal consequences – sanctions – for the committal of these acts. This very important issue in criminal law theory has not been given enough attention in both the Soviet Union and Lithuania. Present Lithuanian criminal legislative practice shows that sanctions are mainly established on the basis of tradition, legal intuition or experience or other random and informal criteria. The paper analyses the types of sanctions from the special part of the Criminal Code of the Republic of Lithuania, evaluating them according to the number of punishments envisaged, types of punishments, and the duration of imprisonment. It indicates certain problem aspects of the formation of sanctions, related to legislator’s decisions that establish the minimum and maximum lengths of the imprisonment punishment for certain offences. The primary purpose of the sanction is the creation of a legal precondition to impose a proportional and individualised punishment. The sanctions from the special part of the new Criminal Code according to the punishments envisaged therein basically form legal preconditions for the courts to choose the adequate type of punishment. On the other hand, problems may arise out of the unevenness of punishments envisaged in sanctions according to their strictness. Although the legislator basically managed to properly establish the minimum and maximum length of the imprisonment punishment, the paper identified several aspects that might be improved.