A Macroeconometric model with the financial sector for the case of the Lithuanian economy

• Anglų kalba / English
• Lietuvių kalba / Lithuanian

LTŠis tyrimas yra vienas iš pirmųjų bandymų sukurti Lietuvos ūkio vidutinės apimties struktūrinį makroekonometrinį modelį, įtraukiantį ir finansų sektorių. Modelis yra skirtas praėjusio dešimtmečio ekonominiam ciklui Lietuvoje tirti. Skaidri modelio struktūra ir intuityvios ją sudarančios ekonometrinės lygtys turėtų būti naudingos atliekant išsamią ūkio sektorių analizę, analizuojant ekonominės politikos poveikį ir sudarant trumpo laikotarpio ekonomines prognozes. Išskirtinis modelio bruožas yra tai, kad į modeliuojamą ekonominę sistemą organiškai įtraukiami įvairūs finansų sektoriaus kintamieji. Sudarant modelį, atsižvelgiama į tai, kad tiek kredito srautas (credit flow), tiek kredito lygis (credit stock) turi poveikį ūkio raidai.Šį poveikį gali sustiprinti vadinamasis finansinio akceleratoriaus efektas. Vertinant visuminės paklausos požiūriu matyti, kad kredito srautas paskatina vartojimą ir verslo investicijas. Vertinant visuminės pasiūlos požiūriu išryškėja, kad iš kredito finansuojamos verslo investicijos didina ūkio gamybinį pajėgumą, bet kartu keičia kapitalo struktūrą, nes investicijosį statybą, kaip paaiškėja, nuo kredito srauto priklauso labiau negu investicijos į gamybą. Kredito (privačiojo sektoriaus įsiskolinimas) lygis ir su juo susijusios skolos tvarkymo išlaidos neigiamai veikia įmonių pelną ir namų ūkių disponuojamąsias pajamas.Be to, modelis rodo, kad kreditas didina ūkio plėtros (o krizės metu – nuosmukio) spartą, ir tai lemia keli grįžtamojo ryšio ciklai: 1) didelis kredito srautas, nukreiptasį privatųjį sektorių, padidina visuminę paklausą, įmonių pelną ir darbo užmokestį, o tai sukelia teigiamą antrinį poveikį trumpu ir vidutinės trukmės laikotarpiu; 2) galimybė lengvai gauti paskolas didina nekilnojamojo turto kainas, dėl to didėja paskolos užstato vertė, aktyvinama statybų veikla ir dar labiau didėja kredito paklausa (finansinio akceleratoriaus efektas); 3) didėjant paskoloms, didėja indėlių bankuose, dalis šių indėlių tampa naujų paskolų finansavimo šaltiniu (kredito multiplikatoriaus efektas). Bendras modelio ekonominės sistemos kitimas iš principo atitinka faktinę ūkio raidą modelio sprendinio imties laikotarpiu, o prognozuojama kaita už duomenų imties ribų – faktines raidos trumpu laikotarpiu tendencijas. Modelio ekonominės sistemos kitimas tinkamai perteikia ir pagrindinius vidinės devalvacijos ypatumus: nominaliąją darbo užmokesčio korekciją, nekilnojamojo turto burbulo sprogimą, finansinio sverto mažėjimą ir stiprią realiąją ekonominio aktyvumo korekciją. Modeliavimo rezultatai taip pat rodo, kad be fiskalinio stimulo ir spartaus eksporto atsigavimo nuo ekonominio nesubalansuotumo prie subalansuotos plėtros būtų einama gana lėtai ir sudėtingai. Tikėtina, kad ekonominė stagnacija truktų iki 2015–2016 m., o vėliau vyktų palaipsnis ūkio atsigavimas.Vis dėlto, jei subalansuota ekonomika sietina su žemesnėmis nekilnojamojo turto kainomis ir tolesniu kapitalo bei darbo jėgos išteklių nukreipimu iš dideliu cikliškumu pasižyminčių ūkio sektorių, ūkio atsigavimas gali pasirodyti esąs netvarus. Norint pasiekti tvarų ekonomikos atsigavimą ir subalansuotą ūkio plėtrą, ekonominį aktyvumą skatinančias valdžios sektoriaus išlaidas būtina derinti su didelėmis struktūrinėmis reformomis. Kitame šio modelio pagrindu parengtame straipsnyje ketinama pateikti ekonominių šokų analizę, taip pat paanalizuoti įvairius ekonominės raidos scenarijus, kurie leistų nustatyti pasirinktų finansinių, ekonominės politikos ir išorės aplinkos kintamųjų įtaką faktinei pastarojo meto šalies ūkio raidai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Makroekonometrinis modelis; Finansų sektorius; Visuminė paklausa; Visuminė pasiūla; Ekonominiai ciklai; Macroeconometric model; Financial sector; Aggregate demand; Aggregate supply; Economic cycles.

ENIn this paper we develop a medium-sized structural macroeconometric model with a simple financial block for the case of the Lithuanian economy. Special emphasis is put on the role of credit conditions during the boom and downturn episode. It is maintained in the model that both stocks and flows of credit have effects on the economy, and direct effects can also be amplified by financial accelerator and credit multiplier effects. The in-sample and short-term out-of-sample dynamics of the model system is reasonably close to the actual economic developments. The model correctly describes basic features of the internal devaluation environment during the crisis episode: a downward nominal adjustment of wages, deflating housing bubble, deleveraging pressures and a sharp real adjustment. The analysis confirms that without fiscal intervention and buoyant recovery of exports, the process of natural adjustment of past economic imbalances would have been considerably longer and more severe. The model serves as a basis for further, more elaborate shock and scenario analyses. [From the publication]