LTRecenzuojamoji didelės apimties Antano Pakerio knyga „Akcentologija, II. Skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas (2002) yra keliatomio kalbotyros veikalo antrasis tomas. Recenzuojamąjį veikalą sudaro pratarmė, devynios nevienodo dydžio, kuriose nagrinėjamas atskirų kalbos dalių kirčiavimas, literatūros bei šaltinių ir lingvistinių sutrumpinimų sąrašai, santrauka anglų kalba. Analizė pradedama nuo skaitvardžio ir įvardžio. Užsibrėžto žodžių darybos principo, recenzento nuomone, nesilaikoma skyrium aptariant svetimos kilmės skaitvardžius. Ketvirtadalį viso darbo užima veiksmažodis. Ši knygos dalis išsiskiria ne tik apimtimi, bet ir tuo, kad autorius nuosekliai nebesilaiko žodžių darybos principo. Pakerio teikiamoji veiksmažodžio kirčiavimo analizė rodo, kad akcentologijos reikalams žodžių (ir formų) darybos kriterijus derintinas su morfologiniais ir fonologiniais žodžių ypatumais. Vis dėlto sangrąžinių ir ypač priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimą būtų galima aptarti skyrium, nepateikiant ilgų priešdėlinių veiksmažodžių sąrašų, kaip kad daro autorius po kiekvieno skirsnio. Prieveiksmiui skirta dalis yra antra pagal dydį. Čia nuosekliai laikantis darybinio kriterijaus morfologinės žodžių darybos atvejai atskirti nuo suprieveiksmėjusių žodžių junginių, suaugtinių prieveiksmių bei suprieveiksmėjusių pavienių žodžių, turinčių tam tikrus formantus, ir pan. Tai pirmas toks išsamus prieveiksmių kirčiavimo aprašas. Recenzuojamame akcentologijos darbe susisteminta nepaprastai daug bendrinės kalbos ir tarmių medžiagos.Reikšminiai žodžiai: Antanas Pakerys; Akcentologija; Antanas Pakerys; Accentology.
ENThe reviewed large book “Akcentologija, II. Skaitvardis, įvardis, veiksmažodis, prieveiksmis, dalelytė, prielinksnis, jungtukas, jaustukas, ištiktukas” [Accentology, II. Numeral, Pronoun, Interjection, Onomatopoeia] by Antanas Pakerys (2002) is the second volume of a multi-volume linguistic publication. The publication consists of a preface, nine parts focusing on accentuation of different parts of speech, bibliography and sources, linguistic abbreviations and a summary in English. The analysis is started with a numeral and pronoun. According to the reviewer, the author does not follow the principle of word formation when individually discussing borrowed numerals. Verb occupies one-fourth of the work. This part of the book is distinguished not only by size, but also by the fact that the author does not consistently follow the principle of word formation. The analysis of verb accentuation by Pakerys shows that the criterion of the formation of words (and forms) for accentology purposes should be matched to the morphological and phonological peculiarities of words. However, accentuation of reflexive and particularly prefixal verbs could be discussed separately without providing long lists of prefixal verbs, as does the author after each section. The second largest part focuses on the adverb. This part consistently keeps to the formation criterion and separates cases of morphological word formation from adverbial word combinations, compound adverbs and adverbial individual words possessing certain formants, etc. This is the first such extensive description of adverb accentuation. The reviewed work on accentology systematises a lot of material of the standard language and dialects.