Philosophy in Józef Ignacy Kraszewski's Vilnius novels
LTStraipsnis yra pirmasis bandymas rekonstruoti Jozefo Ignaco Kraševskio filosofines pažiūras, kaip visuma remiantis jo romanais, esė ir filosofiniais darbais, parašytais 1839–1863 metų laikotarpiu. Kraševskio pavyzdžiu taip pat iliustruojami XIX amžiaus vidurio mąstymo modeliai, būdingi buvusiai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Vilnius suvokiamas kaip vieta, suformavusi vieno populiariausių XIX amžiaus Europos rašytojų ir žurnalistų pasaulėžiūrą, estetinę ir kūrybinę vaizduotę. Kraševskio romanų temos dažnai yra susijusios su jo studijų metais, o romanų ideologija – su buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės socialiniu gyvenimu. Tyrimu parodoma, kad Kraševskis perima Hegelio filosofiją ir jos pagrindu formuoja savitą Lietuvos istorijos istoriosofiją. Kraševskis siekė suprasti ir paaiškinti Lietuvos žlugimo priežastis. Jis darė išvadą, kad istorinė lietuvių tautos paskirtis buvo kovoti, tačiau po to, kai totorių antplūdis buvo sustabdytas, ši jos paskirtis neteko prasmės ir Lietuva ištirpo meilės idėja besiremiančioje krikščionybėje. Kraševskis buvo kritiškai nusistatęs tiek Švietimo filosofų, kuriuos kaltino religijos ignoravimu, tiek ir modernios socialinės filosofijos, vedusios prie socialistinių utopijų, atžvilgiu. Kraševskis perėmė Platono ir Hegelio idealizmą, kurį siekė suderinti su Evangelija teigdamas, kad kančia ir pasiaukojimas, meilė visiems žmonėms ir tikėjimas evoliuciniu žmonijos moralės tobulėjimu yra būtini.Reikšminiai žodžiai: "Athenaeum"; Evangelija; Filosofija; Georgas Wilhelmas Hegelis; Jozef Ignacy Kraszewski; Juzefas Ignacas Kraševskis; Krikščioniška etika; Krikščioniškoji etika; Lenkų romanas; Platonas; Vilnius; Voltaire; „Atheneum“; "Athenaeum"; "Athenaeum", Vilnius; Christian ethics; Georg Wilhelm Hegel; Gospel; Jozef Ignacy Kraszewski; Lithuania; Philosophy; Plato; Polish novel; Vilnius; Voltaire; „Atheneum“.
ENThe article is the first attempt at reconstructing philosophical attitudes of Józef Ignacy Kraszewski as a whole based on his novels, essays and philosophical works written between 1939 and 1863. The Kraszewski’s example is also used to illustrate models of thought of the mid-19th century characteristic of the Grand Duchy of Lithuania. Vilnius is perceived as the place which shaped the worldview of one of the most popular writers and journalists of the 19th century in Europe, his aesthetic and creative imagination. Themes of Kraszewski’s novels are often linked to his university years, and ideology of novels with social life of the former Grand Duchy of Lithuania. Research shows that J.Kraszewski takes over the Hegelian philosophy and builds on it to form a unique historiosophy of Lithuanian history. J.Kraszewski tried to understand and explain the causes behind the collapse of Lithuania. He concluded that historic purpose of the Lithuanian nation was to fight but once the Tatar invasion had been halted this purpose was lost and Lithuania melted in Christianity based on the idea of love. J.Kraszewski was critical of both philosophers of the Enlightenment blaming them of ignoring religion and of modern social philosophy as leading to socialistic utopias. J.Kraszewski assumed Platonic and Hegelian idealism which he tried to reconcile with the Bible claiming that suffering and self-sacrifice, love of all people and belief in evolutionary improvement of human morals were essential.
