Grotesko poetika Jurgio Baltrušaičio meno istorijoje
LTŠiuolaikinėje vizualinėje kultūroje įsitvirtinęs groteskas skatina atsigręžti į istorinius tyrinėjimus ir aptarti Jurgio Baltrušaičio meno istorijos veikaluose glūdinčią grotesko poetiką, kuri rodo, kad groteskas yra sudėtingas reiškinys, išaugantis iš gilios archetipinės ir egzistencinės patirties. Viduramžių meno tyrinėjimai atskleidžia dialektinę grotesko prigimtį, kuri realios tikrovės formas jungia su archajinėmis struktūromis. Groteskas taip pat atsiveria kaip kultūrinės antitezės principas ir kūrybinė forma, kuri gyvuoja kaip procesas ir tapsmas. Komparatyvistiniai tyrinėjimai rodo, kad grotesko poetikoje glūdi kultūrinių asociacijų žaismė, o groteskinių vaizdinių ištakos yra daugialypės: jos peržengia ne tik realios tikrovės, bet ir kultūrų ribas. Anamorfozėms ir aberacijoms skirti veikalai atskleidžia groteske slypinčius tikrovės ir iliuzijos sąryšius. Anamorfozė byloja, kad vaizduojamos tikrovės tėra iliuzijos, demaskuoja tikrovę kaip iliuziją. Aberacijos liudija, kad žmogaus regėjimą stipriai valdo vaizduotė, veikiama kultūros pasąmonėje glūdinčių archajinių tikėjimų, techninio žaismo ir subjektyvių paskatų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Estetika; Grotesko poetika; Jurgis Baltrušaitis; Meno istorija; Aesthetics; Art history; Grotesque poetics; Jurgis Baltrusaitis; Jurgis Baltrušaitis.
ENGrotesque, present in the modern visual culture, encourages one to turn back to the historical research and discuss the grotesque poetics in Jurgis Baltrušaitis' works on art history, which show that grotesque is a complicated phenomenon that springs from deep archetypal and existential experience. The exploration of medieval art unfolds the dialectal nature of grotesque which combines the forms of reality with archaic structures. Grotesque also reveals itself as a principle of cultural antithesis and creative form that exists both as a process and becoming. Comparative studies show that grotesque poetics contains the interplay of cultural associations, and the origins of grotesque images are multiple: they cross the boundaries of both reality and specific cultures. Works on anamorphosis and aberration reveal the links between reality and illusion present in grotesque. Anamorphosis states that the depicted reality is only an illusion; it unmasks reality as illusion. Aberration proves that people's sight is controlled by imagination that is influenced by the archaic beliefs, technical play and subjective incentives, deep-hidden in cultural subconsciousness. [From the publication]
