Estetologija glaustai, arba naujo humanitarinio mokslo kontūrai

LT21 a. paveldėjo iš praeito šimtmečio turtingą estetinės veiklos šakų, estetinių praktikų įvairovę ir ją aiškinančių teorijų gausą. Atsivėrė daugiau galimybių naujoms interpretacijoms, kurios leidžia peržengti tradicinės estetikos sąvokų ribas ir kurti naujus konceptus bei teorinių įžvalgų modelius. Studijoje siekiama atskleisti, jog greta mąstymo, tikėjimo, vaizduotės, fantazijos, atminties, supratimo, kalbos, valios ir kitų žmogaus dvasinių galių, – pajautai, sudarančiai estetinės veiklos semantinį branduolį, tenka išskirtinis vaidmuo. Teigiama, kad pajauta yra estetologijos objekto – estetinės veiklos – svarbiausioji dalis. Pajauta kaip dvasinė galia sukuria įasmenintą vertybių prasmę. Ji – prasmių kilmės šaltinis, atveriantis tiek vertybių internalizacijos, tiek jų steigties kelius ir pasireiškiantis įvairiais prasmių steigties būdais, skirtingais nuo verbalinio ir loginio, nes pastarieji suteikia prasmėms tik žodinę arba loginę formą. Iškeliama estetologijos išskirtinė reikšmė edukologijai ir pedagoginei praktikai. Remiantis tarpdisciplinine ir transdisciplinine paradigmomis bei temine analize, aptariamos ir kitų estetologijai svarbių sąvokų sampratos. Sistemiškai grindžiama ne tik naujos humanitarinės disciplinos galimybė, bet ir būtinumas, aiškinama universalesnė estetologijos, nei tradicinės estetikos, reikšmė dvasinei asmenybės raiškai ir brandai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvasingumas; Egzistencialijos; Estetika; Estetologija; Pajauta; Pajautos būdai; Prasmė; Reikšmė; Sąmonė; Vertybės; Aestheteology; Aesthetics; Aesthetology; Existentials; Meaning; Sense; Significance; Spirituality; Values; Ways of sensing.

ENThe 21st century has inherited a rich variety of aesthetic activity branches, aesthetic practices and explanatory theories. There have appeared more possibilities for new interpretations which allow moving beyond the boundaries of traditional aesthetic concepts in order to create new concepts and models of theoretical insights. The paper aims to reveal the fact that, besides thinking, believing, imagination, fantasy, memory, speaking, will and other human spiritual powers, a very important role is played by senses, which comprise the semantic core of aesthetic activity. It is argued that senses are the major part of the object of aesthetology, i.e., the aesthetic activity. Sense as a spiritual power creates a personified meaning of values. It is the source of origin of meaning , opening the roads for both value internalization and their establishment, and manifesting itself in various ways of meaning establishment which differ from verbal and logical ones as they assign only verbal or logical form to meanings. The article also emphasizes the importance of aesthetology for educology and pedagogical practice. On the basis of interdisciplinary and transdisciplinary paradigms and thematic analysis, the paper also discusses other concepts important for aesthetology. The work systematically grounds both the possibility of a new discipline in the humanities and its necessity; it also explains the more universal significance of aesthetology rather than traditional aesthetics for personality's spiritual expression and maturity. [From the publication]