Mariologiniai siužetai XVII-XVIII a. Lietuvoje naudotų mišiolų iliustracijų kontekste

LTLietuvoje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į katalikiškų leidinių iliustracijų įtaką vietinei bažnytinei dailei, nemažai randama kūrinių, išplėtotų ciklų pirmavaizdžių, esančių Lietuvoje naudotuose ar žinomuose religiniuose spaudiniuose. Kuriant sudėtingos ikonografinės programos kūrinius, ypač sienų tapybos ciklus potridentinio laikotarpio bažnyčiose, grafikos meno pavyzdžiai ir išmanančio teologo konsultacija interpretuojant ar kuriant naujus siužetus buvo būtina. Religinių leidinių iliustracijos buvo ne tik menininkų įkvėpimo, tačiau ir ikonografijos šaltinis, padėjęs dailininkams nenukrypti nuo siužetų vaizdavimo kanonų ir ribojęs ikonografinės programos iniciatorių savivalę. LDK dalis mišiolų ir maldynų buvo leidžiama vietinėse spaustuvėse, tačiau jie dažnai nepasižymėjo siužetinių iliustracijų gausa. Kita dalis leidinių buvo atvežama iš užsienio ir naudojama dvasininkijos bei tikinčiųjų pasauliečių reikmėms. Jie dažniausiai būdavo iliustruoti išsamiais graviūrų ciklais. Straipsnyje analizuojamos XVII-XVIII a. Lietuvoje naudotų mišiolų, išleistų Vakarų Europos leidyklose, mariologinės temos iliustracijos, aiškinamasi jų reikšmė ir vieta potridentinių mišiolų iliustravimo sistemoje, ikonografinės ir meninės ypatybės. Mariologinės krypties tyrimas atliekamas plačiame kontekste, nustatant mišiolų kilmę, formavimosi etapus, potridentinę struktūrą, LDK plitusių spaudinių graviūrų meistrus, XVII-XVIII a. iliustracinės grafikos pobūdį, spaudinių išleidimo vietas, atskleidžiančias, kokių šalių meno tendencijos to meto Lietuvoje plito būtent per šiuos leidinius.Reikšminiai žodžiai: Graviūra; Ikonografija; Iliustracija; Kopija; Leidykla; Mišiolas; Reprodukcija; Švč. Mergelė Marija; Švč. Mergelė Marija, ikonografija, kopija; Blessed Virgin Mary; Copy; Iconography; Illustration; Missal; Plate; Publishing; Reproduction; St. Marry the Virgin.

ENLithuanian researchers more often pay regard to the influence of illustrations of Catholic publications on the local church art. They find many works, developed cycle prototypes in religious printings used or known in Lithuania. When creating the works of the sophisticated iconographic programme, in particular wall painting cycles in post-Tridentine churches, the examples of graphic art and the consultation of a knowledgeable theologian were essential while interpreting or developing new plots. The illustrations of religious publications were not only the source of inspiration for artists, but also the iconographic source which helped artists stick to the cannons of depicting plots and limited the lawlessness of the initiators of the iconographic programme. Part of GDL missals and prayer books were published in local printing houses; however, they did not contain many plot illustrations. The other part of publications were brought from abroad and used for the needs of the clergy and the laity congregation. They were mainly illustrated with detailed print cycles. The paper analyses illustrations of the Mariology theme contained in the missals published in Western European publishing houses and used in Lithuania in the 17th–18th c., explores their significance and role in the system of illustration of post Tridentine missals, as well as the iconographic and artistic features. The Mariological research is conducted in a wide context, by ascertaining the origins of the missals, their formation stages, the post-Tridentine structure, print masters of the publications circulated in GDL, the nature of illustration graphics of the 17th–18th c., places of publishing revealing what artistic tendencies spread in the then Lithuania through these publications.

• Teologija / Theology
• Menotyra / Arts