Notizen zu altpr. mosla, moska

LTŽodžių pr. „mosla - v.v.a. leimat“ (GrG73), „moska - leimet“ (GrA85), „Moska - Leimet, Viscus“ (G1FS6), išskyrus lo. „viscus“, reikšmės nėra aiškios, o pastarasis yra daugiareikšmis. Svarstoma keletas prūsų kalbos rūpimo žodžio kilmės variantų, manant, kad lo. „viscus - amalas, klijai iš amalo, spąstai paukščiams su klijais“ teisingai perteikia pr. „mosla“. Jei žodis įvardytų masalą, ypač su klijais smulkiems paukščiams gaudyti (plg. v.v.a. „lim-ruote“), tada pr. „mosla“ lygintinas su lie. „masalas, masinti“, kur pr. šaknyje būtų kaip „Noye (Gr.) = nage“ (E 145), plg. lie. „nagà“. Darybiškai pr. „mosla“ gretintinas su lie. „mãsalas“ kaip lie. „deglas“ - su „degalas“, „plerplà“ - su „plerpalas“. Kadangi vok. „Mistel - amalas“ galbūt yra vedinys iš „Mist - mėšlas“, ieškota „mosla“ sąsajos su lie. „mėšlas, mėžti“. Galima pastarojo žodžio giminystė su lie. „myžti“ rodytų šaknies apofonijos „i“ eilę, kur laipsnis „ö“ nelauktinas. Amalas yra krūmu ant medžių augantis parazitas. Pavadinimai įvardija jo formą, pvz.: lie. „laumės šluota“, vok. dial. „Kraigennest - varnos lizdas“. Vok. dial. „Wispe, Wespe“, atrodo, irgi perteikia augalo formą. Šiuo atžvilgiu pr. žodį galima lyginti su lie. „mastas - mazgas, juosta, mazgas“, „užsimegzti - pradėti augti“, - tada pr. „mosla“ [masla] būtų „kas susimazgojęs; kas auga kaip mazgas“. Svarstytina pr. „mosla“ sąsaja su lie. „mus-: mùsti (muñta, mùto) „verdant tirštėti“, „mūsas - plėvė ant skysčio; vario oksidas; pelėsiai“. Šiame kontekste pr. „mosla <*musla arba *mu-sla“ gali būti nomen instr. „tirštiklis, fermentas“, išskiriantis amalo vartojimą, kaip lie. „tirkšlis - amalas“

ENThe meanings of Prussian words mosla - v.v.a. leimat (GrG73), moska - leimet (GrA85), Moska - Leimet, Viscus (G1FS6), except the Latin viscus, are unclear, and the latter is polysemous. Several versions of the origin of the Prussian word under discussion are considered, proposing that the Latin viscus [mistletoe, glue made from mistletoe, glue-trap for birds] correctly conveys the Prussian mosla. If the word denoted bait, in particular one containing glue for catching small birds (cf. v.v.a. lim-ruote), the Prussian mosla should be compared to the Lithuanian masalas, masinti [bait, to lure], where the Prussian in the root is like Noye (Gr.) = nage (E 145), cf. Lithuanian nagà [hoof]. Since the German Mistel [mistletoe] might be a derivative from Mist [manure], the connection between mosla and the Lithuanian mėšlas, mėžti [manure] was sought. A possible relation of the latter word to the Lithuanian myžti [piss] would show the i row of root apophony where the grade ö is not expected. The names for mistletoe denote its form, e.g. Lithuanian laumės šluota [pixie’s broom], German dial. Kraigennest [crow’s nest]. German dial. Wispe, Wespe also seem to convey the form of the plant. In this respect the Prussian word might be compared to the Lithuanian mastas [knot, strip], užsimegzti [start growing], thus the Prussian mosla/masla would denote “what is kinked; what grows like a knot”. The connection of the Prussian mosla with the Lithuanian mus-: mùsti (muñta, mùto) [thicken when boiled], mūsas [a film over liquid; copper oxide; mould] should be considered.In this context the Prussian mosla <*musla or *mu-sla might be nomen instr. “thickener, ferment”, pointing out the use of mistletoe, like the Lithuanian tirkšlis – mistletoe