Eduardo Volterio lietuvių tautosakos garso įrašai ir juose įamžinti senoviniai dainavimo būdai

LTStraipsnyje tyrinėjami Berlyno fonogramų archyve saugomi Eduardo Volterio fonografo įrašai, kuriuos jis sukaupė, norėdamas įamžinti XX a. pradžios lietuvių gyvenimo būdą, liaudies kultūros regioninius savitumus, tarmių įvairovę. Šiuos įrašus galima tirti įvairiais aspektais, tačiau čia siekiama parodyti jų svarbą etnomuzikologijai, atskleisti ir aprašyti juose įamžintus savitus dainavimo būdus. Straipsnio įžangoje nušviečiamas įrašų kolekcijos kaupimo metų (1908–1909) kultūrinis kontekstas; remiantis fonografuotojo laiškais ir kitais dokumentais, apibūdinama, kaip vyko Volterio ekspedicijos ir ką jose pavyko įrašyti. Pagrindinėje straipsnio dalyje pateikiami 1908–1909 m. kolekcijoje užfiksuoti etnomuzikologijai svarbūs duomenys, kurių nebėra vėlesniuose lietuvių liaudies muzikos įrašuose. Pats didžiausias kolekcijos netikėtumas – Dzūkijoje ir Suvalkijoje įrašytos su burdono pritarimu atliekamos dainos: tokių jokiuose folkloro šaltiniuose dar nebuvo skelbta. Tad galima teigti, kad Berlyno fonogramų archyve išsaugoti Volterio įrašai svariai papildo Lietuvos archyvuose turimą medžiagą ir suteikia naujų žinių apie XX a. pradžioje Lietuvoje gyvavusius daugiabalsio dainavimo būdus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Berlyno fonogramų archyvas; Burdonas; Daugiabalsis dainavimas; Eduardas Volteris; Fonografo įrašai; Lietuvių liaudies muzika; Lietuvių mokslo draugija; Berlin Phonogramm Archive; Berlin archive of phonograms; Bourdon; Eduard Wolter; Lithuanian Science Society; Lithuanian folk music; Musical drone; Phonograph recordings; Polyphonic singing; Polyphonic singing style; Records of phomogram.

ENThe paper explores the sound recordings by Eduard Wolter stored in the Berlin Phonogramm-Archiv. He accumulated them seeking to record the lifestyle of Lithuanians of the early 20th c., the regional characteristics of folk culture and the diversity of dialects. These recordings might be investigated in different aspects; however, this paper attempts to show their importance for ethnomusicology, reveal and describe the distinctive modes of singing. The introduction of the paper gives the cultural context of the years of accumulating the collection of sound recordings (1908–1909); the phonographer’s letters and other documents are used to describe Wolter’s expeditions and his achievements. The main part of the paper presents the data recorded in the collection in 1908–1909 that are relevant to ethnomusicology, which are no longer present in the subsequent recordings of Lithuanian folk music. The biggest surprise of the collection is the mode of singing with bourdon accompaniment from the Dzūkija and Suvalkija regions: such data has not been published in any folklore sources so far. Therefore, it could be stated that the recordings of Wolter stored in the Berlin Phonogramm-Archiv make a considerable contribution to the material available in Lithuanian archives and provide new knowledge about the modes of polyphonic singing that existed in Lithuania in the early 20th c.