K. Sirvydo "Punktų sakymų" I dalies tarminės ypatybės ir jų santykis su dabartinėmis rytų aukštaičių tarmėmis

LTStraipsnyje nagrinėjama Konstantino Sirvydo „Punktų sakymų“ pirmosios dalies kalba, kadangi joje geriausiai išlaikytos autoriaus gimtosios tarmės ypatybės. Sirvydo raštuose užfiksuoti seniausi rytų aukštaičių žadininkavimo ir žalininkavimo atvejai. Nors „Punktuose sakymų“ vietoj dabartinės bendrinės kalbos o paprastai ir rašoma o, bet yra nemaža atvejų, kur rašoma a – senųjų raštų tyrinėtojų nuomone, čia prasikiša autoriaus gimtosios tarmės žadininkavimas. Raidės o rašymas buvo suredaguotas, bet vis dėlto yra likę nemaža ir žadininkavimo bei žalininkavimo atvejų. Daug tokių atvejų surinkta Richardo Garbės „Punktų sakymų“ pirmosios dalies leidime. Šiuo metu populiari nuomonė, kad Sirvydo gimtinė yra apie Dabužius arba Griežionėlius, kur buvo jo giminės dvarai. Abu kaimai yra anykštėnų, širvintiškių ir pietų panevėžiškių paribyje. Iš šių trijų tarmių pati artimiausia Sirvydo raštų kalbai yra širvintiškių tarmė. Čia, kaip ir Sirvydo raštuose, nerotininkuojama, žalininkuojama, apie Kavarską nėra ryškesnio trumpųjų žodžio galo balsių suplakimo („Punktuose sakymų“ trumpieji a, e, i, u visada sveiki). Nuo dabartinių širvintiškių Sirvydo raštų fonetika skiriasi dviem požymiais: minėtu žadininkavimu ir nekirčiuotų uo, ie išlaikymu. Kadangi Sirvydo „Punktų sakymų“ I dalyje neskiriami trumpieji i, u ir ilgieji y, ū, neįmanoma pasakyti, kokio ilgumo jie tada buvo, t. y. ar širvintiškiai skyrėsi nuo uteniškių. Straipsnyje apžvelgtų faktų sugretinimas leidžia atsakyti, kodėl uteniškiai ir vilniškiai kirčiuotus a, e pailgino iki pusilgių, o širvintiškiai ir panevėžiškiai iki ilgųjų.Reikšminiai žodžiai: Konstantinas Sirvydas; Rytų aukštaičiai; Konstantinas Sirvydas; East Aukštaitish dialects.

ENThe article studies linguistic features of the first volume of “Punktai sakymų” by Constantinus Szyrwid where the author’s native dialect has been preserved the best. His writings record the oldest cases of “žadininkavimas” and “žalininkavimas” in the Eastern Aukštaitian dialect. Even though “Punktai sakymų” normally has o where standard language has o, there are cases of a usage. According to researchers of the old writings this is the sign of “žadininkavimas” of the author’s dialect. Letter o was edited but numerous cases of “žadininkavimas” and “žalininkavimas” remained. Many of them were collected from the first volume published by Richard Garbe. The current popular opinion is that Szyrwid’s birthplace was around Dabužiai or Griežionėliai where the estates of his birthplace where. Both villages were located on the periphery of Anykštėnai, Širvintiškės and Eastern Panevėžiškiai. Out of these three dialects Širvintiškiai dialect is the closest to the language of Szyrwid’s writings. Here, just like in Szyrwid’s writings, there are no features of “rotininkai”, “žalininkai”, around Kavarskas no prominent fusion of short vowels at the end (in “Punktai sakymų” short vowels a, e, i, u are always maintained). Phonetics of his writings differs from the current Širvintiškiai dialect by two features: the already mentioned “žadininkavimas”, and unaccented uo, ie. Since the first volume of “Punktai sakymų” makes no distinction between the short i, u and long y, ū, it is impossible to say how long these were back then, i.e. whether the Širvintiškiai dialect was different to the Uteniškiai dialect. The comparison of facts covered in the article gives the answer why Uteniškiai and Vilniškiai prolonged e to half-long and Širvintiškiai and Panevėžiškiai to long.