Dėl lietuvių kalbos mišriųjų veiksmažodžių kamienų santykių ir darybos

LTStraipsnyje mėginama patikslinti mišriųjų veiksmažodžių vietą bendroje lietuvių kalbos veiksmažodžio sistemoje. Pirmiausia apžvelgiama šios veiksmažodžių klasės sampratos istorija, vėliau pereinama prie kamienų santykių aprašo ir baigiama darybinės analizės klausimais. Lietuvių kalbos veiksmažodžiai pagal kamieno struktūrą klasifikuotini be darybinių implikacijų. Kriterijumi pasirinkus priesagos buvimą bendraties kamiene, veiksmažodžius galima morfologiškai skirstyti į nepriesaginius (tradiciškai – pirminius) ir priesaginius. Pastarieji pagal kamienų skiemenų skaičių, atmetus kamiengalius, sudaro dvi grupes: lygiaskiemenių (tradiciškai – priesaginių) ir nelygiaskiemenių (tradiciškai – mišriųjų). Visos priesaginių nelygiaskiemenių veiksmažodžių priesagos yra alternuojančios, kai kurie jų alternantai turi nulinę raišką. Darybiškai skaidžiuose veiksmažodžiuose šios priesagos atlieka derivacinę funkciją, o jų alternantai skiria pagrindinius kamienus kartu su tam tikromis kaitybos paradigmomis. Darybiškai neskaidžiuose veiksmažodžiuose šių priesagų alternantai skiria pagrindinius kamienus kartu su tam tikromis kaitybos paradigmomis. Kamienų skyrimo funkcija lygintina su neautomatine veiksmažodžio šaknies balsių kaita. Tarp jų egzistuoja papildomosios distribucijos santykis: jei veiksmažodis turi priesagą, jo pagrindinių kamienų negali skirti neautomatinė šaknies balsių kaita. Esamojo laiko paradigmos -n(-)a ir -sta su tam tikromis išimtimis irgi blokuoja neautomatinę šaknies balsių kaitą.Reikšminiai žodžiai: Mišrieji veiksmažodžiai; Kamienų santykiai; Mixed type verbs; Strain relations.

ENI have argued in this article that Lithuanian mixed type verbs are in fact suffixed verbs with alternating suffixal morphs which sometimes surface as zeroes (sec Table I; cf. Andronov 1999, 73-75; 2000a, 420- According to the morphemic structure of their stems all Lithuanian verbs split into two major classes of поп suffixed vs. suffixed. The latter ones make up two subclasses depending on whether their main stems are parisyllabic or imparisyllabic (thematic vowels are not counted). All imparisyllabic (traditional mixed type) verbs have alternating suffixes comparable to non automatic root vowel alternations and are employed in stem distinction, cf. praes. 3 renka: inf. rinkti, praet. 3 rinko ('gather', с : i') and pracš. 3 kalb-a-a : inf. kalb-i-ti, praet. 3 kalb-ój-o ('speak', o : ė; alternation ė —>ėj /-Vcan be interpreted as automatic). These alternations are not independent distinctive features and mark verbal stems together with inflectional paradigms. Alternating verbal suffixes and root vowels are in complementary distribution: if a verb has a suffix it will not exhibit non automatic root vowel alternations (and vice versa). This distribution also affects present stem paradigms -n(-)a and -sta (e.g. praes. 3 ti-n-k-a 'passes, matches', gdit-n-a 'gels', tifp-xt-a 'melts') which block root vowel alternations (inf. tikti, gäuti, tirpti, praet. 3 tiko, gävo, tirpo) with some exceptions, e.g. inf. skristi, praes. skre-n-d-a, praet. skrido ('fly', / : e plus praes. stem characterised by -n-a). [From the publication]