Šluota, šlavimas ir šiukšlės: simbolinės reikšmės lietuvių folklore ir papročiuose

LTStraipsnyje, pasitelkus sakytinį lietuvių folklorą, dainas ir papročius, kuriuose figūruoja šluota, šlavimas ir šiukšlės, siekiama atskleisti, kokios antrinės simbolinės reikšmės šiems objektams priskiriamos tradiciniame liaudies pasaulėvaizdyje. Tiriami buities objektai susiję ne tik funkciniu požiūriu, bet daugelyje apeiginių kontekstų yra susieti ir semantiniais ryšiais. Kiekvienas iš jų gali turėti savitą, tik jam būdingą simboliką. Ypač daug simbolinių reikšmių kuria pagrindinis su šluota ir šiukšlėmis atliekamas veiksmas – šlavimas, į kurio semantikos sferą įtraukiamos ir abi pirmosios. Šluota čia laikytina pagrindiniu, kitas dvi realijas susiejančiu objektu. Tautosakoje, liaudies tikėjimuose ir papročiuose šluota, šiukšlės ar šlavimas traktuojami prieštaringai ir jiems priskiriamos tiek neigiamos, žmogui pavojingos, tiek teigiamos, žmogui naudingos ar jį apsaugančios simbolinės savybės. Toks šluotos prieštaringumas pirmiausia, ko gero, sietinas su šluotos kaip šlavimo priemonės, taigi tiek su švara, švarinimusi, tiek su nešvara, šiukšlėmis susijusio įnagio, utilitarinėmis ypatybėmis. Kartu reikšminga yra skirtis tarp šlavimo, kaip valymo, darymo švariu, taigi šlavimo teigiama prasme, ir šlavimo, kaip naikinimo, darymo, kad nebūtų, išnyktų, tai yra šlavimo neigiama prasme. Tokią keleriopą semantiką turi ir šiukšlės. Ši simbolika gali išryškėti ne tik produkuojamosios ar apotropėjinės, bet ir kenkiamosios magijos kontekste ir pasireikšti tiek kas dieną, tiek ir rituališkai išskirtiniu metu: per kalendorines šventes ar šeimai svarbias apeigas.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Papročiai; Sakytinis ir dainuojamasis folkloras; Sąšlavos; Šiukšlės; Šlavimas; Šluota; Broom; Customs; Folklore; Folksongs; Litter; Oral folklore; Sweeping; Sweeps.

ENBased on the Lithuanian oral folklore, songs and customs, in which broom, sweeping and litter appear, the paper attempts to reveal the secondary symbolic meanings attributed to these objects in the traditional folk worldview. The household objects under discussion are not only functionally interrelated, but also semantically connected against numerous ritual backgrounds. Each of them may be endowed with peculiar individual symbolism. Particularly numerous symbolical meanings are generated by the main action performed with the broom and litter – sweeping, and the two former objects are also incorporated in its semantic field. The broom is considered the main object, connecting the other two realia together. Broom, litter and sweeping receive ambivalent interpretations in Lithuanian oral folklore, popular beliefs and customs: both negative, or dangerous, and positive, or useful and protective symbolic qualities are ascribed to them. Such ambivalence of broom is perhaps primarily related to utilitarian character as a sweeping tool, thus being associated with cleansing and cleanliness as well as with dirt and litter. The difference between perception of sweeping as a way of making something clean (thus a positive sense) and its perception as destruction, making something to disappear (thus a negative sense) is significant. Similarly ambivalent semantics is attributed to litter. This symbolism may become relevant against the backgrounds of both the productive and apotropaic and the damaging magic, being realized both every day and in the course of the ritually marked periods of time, e.g. during the calendar festivals or important family rites.