Biurokratinė valstybės tarnybos ir centralizuoto viešojo valdymo samprata bei Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimo argumentavimo stilius

LTStraipsnyje nagrinėjama Konstitucinio Teismo 2004-12-13 d. nutarimo argumentavimo metodologija ir keliami šie klausimai: šio Teismo nutarimų apimties problematika, pabrėžiant Teismo teiginių kartojimo stilių ir nutarimo įžanginės dalies ilgio adekvatumą bei skirtingų prašymų sujungimo į vieną nutarimą praktiką. Autorių nuomone, jei teismo sprendimo didesnę dalį sudaro bendrojo ar įvadinio pobūdžio svarstymai, tai toks teismo aktas sunkiai gali būti traktuojamas kaip teismo sprendimas res judicata prasme. Autorių nuomone, Teismas neturėtų laikytis griežtai centralizuotos konstitucinės justicijos modelio, nes tai neskatintų ordinarinių teismų tiesiogiai taikyti Konstituciją ir apribotų Konstitucijos 6 straipsnio įgyvendinimo galimybes. Teigiama, jog Teismo siekis atskleisti "konstitucinę valstybės tarnybos sampratą", kiek jis nesusijęs su konkrečių teisės aktų konstitucingumo nagrinėjimu, gali būti traktuojamas kaip viršijantis šio Teismo kompetencijos ribas. Juolab, kad nutarime pateikta valstybės tarnybos samprata, labiau atitinkanti vėberišką-biurokratinį centralizuotą valstybės tarnybos ir viešojo administravimo modelį, gali būti vertinama gana kritiškai. Taip pat išsakyta nuomonė, kad Teismas šiame nutarime ne valstybės tarnybos įstatymus aiškino Konstitucijos dvasia, bet atvirkščiai - Konstitucijos 33 straipsnyje paminėtą valstybės tarnybos instituto sampratą susiejo su tuo metu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Straipsnio pabaigoje autoriai pateikia kai kuriuos pasiūlymus, kaip būtų galima spręsti iškeltas problemas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Valstybės tarnyba; Konstitucinio Teismo sprendimai; The public service; The rullings of the Constitutional Court.

ENThe article examines the methodology of justification of the decision of the Constitutional Court of 2004-12-13 and the following issues are raised: the problems of the scope of the said court decision, emphasizing the style of repetition of the statements of the court, the adequacy of the length of the preamble to the decision and the practice of joining of different instances into one decision. In the authors’ opinion, in case a larger part of a court decision consists of considerations of a general or introductory character, such court act can hardly be treated as a court decision in the res judicata sense. In the authors’ opinion, the Court should not adhere to the model of the strictly centralized constitutional justice, since that would fail to encourage ordinary courts to directly apply the Constitution and limit the possibilities of implementation of Article 6 of the Constitution. It is stated that the Court’s striving for revelation of “the constitutional concept of the state service”, to the extent it is not related to the examination of constitutionality of specific legal acts, may be treated as exceeding the limits of competence of the Court. Moreover, the concept of the state service, presented in the decision, more corresponding to the Webber-bureaucratic centralized model of the state service and public administration may be treated with much criticism. In addition, the opinion was stated that in this decision the Court construed non state service related laws in terms of Constitution, to the contrary – the concept of the institute of the state service, mentioned in Article 33 of the Constitution was related to the provisions of the Law on State Service, in force at the time. At the end of the article the authors provide certain proposals for resolution of the raised problems.