Lietuvoje taikomų studentų verslumo ugdymo metodų veiksmingumo vertinimas

LTBesiformuojantis verslumo suvokimas iškelia naują problemą – kokius metodus taikyti skatinant studentų verslumą, kad verslumo ugdymo procesas būtų veiksmingesnis. Straipsnio tikslas yra išskirti Lietuvoje taikomus studentų verslumo ugdymo metodus. Verslumo ugdymo problematiką Lietuvoje galime analizuoti ne verslumo ugdymo programos, o tik pavienių verslumą skatinančių metodų ribose. Tyrime siekiama ne tik įvertinti taikomus studentų verslumo ugdymo metodus, bet ir išsiaiškinti, kurie metodai svarbesni studentui ugdant jo verslumo savybes, vertybes, suvokimą ir įgūdžius. Mokslinėje literatūroje aptarta nemažai įvairių verslumo ugdymo metodų, kurie straipsnyje suskirstyti į dvi grupes – pasyviuosius ir aktyviuosius. Aktyvieji verslumo ugdymo metodai vertinami kaip reikšmingesni ugdant studentų verslumo savybes. Iš aktyviųjų metodų kaip reikšmingi išskirti: darbas verslo įmonėje, kritinis mąstymas, problemų sprendimas. Iš pasyviųjų metodų grupės kaip reikšmingi išskirti: diskusijos, konsultacijos, paskaitos, tarpdalykinis žinių taikymas. Nustatyta koreliacija tarp verslumo ugdymo metodų ir verslumą lemiančių asmens charakteristikų. Koreliaciniai ryšiai stipresni tarp verslumo ugdymo metodų ir ugdomų įgūdžių, verslaus asmens vertybių. Silpnesni koreliaciniai ryšiai fiksuojami tarp ugdymo metodų ir verslaus asmens savybių bei verslumo suvokimo. Todėl svarbu rasti tikslesnį verslumo sampratos apibrėžimą, siekiant veiksmingiau taikyti verslumo ugdymo metodus.Reikšminiai žodžiai: Analizė; Metodai; Verslumas; Verslumo ugdymas; Assessment; Entrepreneurship; Entrepreneurship development; Methods.

ENThe concept of entrepreneurship that is taking shape raises a new problem - what methods should be used in order to optimize the entrepreneurship education process. The goal of the article is to identify the methods of student entrepreneurship education that are employed in Lithuania. We can only analyse the problems of entrepreneurship education in Lithuania within the boundaries not of the entrepreneurship curriculum, but of individual methods of promoting entrepreneurship. The study aims not only to assess the methods being used, but also to ascertain which methods are more important to the student in developing his entrepreneurial qualities, values, understanding and skills. Many different methods of entrepreneurship education have been discussed in scientific literature; in this article, these methods are divided into two groups - passive and active. Active methods are seen as more significant in developing students’ entrepreneurial qualities; business internships, critical thinking, and problem solving are identified as being significant. In the passive group, the methods singled out as significant include discussions, consultations, lectures, and interdisciplinary application of knowledge. A correlation was established between entrepreneurship education methods and personal characteristics determining entrepreneurship. Stronger correlations were identified between entrepreneurship education methods and taught skills and an enterprising person’s values. Weaker correlations were established between educational methods and an enterprising person’s values and understanding of entrepreneurship. It is therefore important to find a more precise definition of the concept of entrepreneurship in order to more effectively apply methods of entrepreneurship education.

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology
• Edukologija / Education