LTLingvistai yra pastebėję, jog nuo 1988 metų kasdieninėje posovietinių tautų kalboje reikšmingai padidėjo darbo sąvokos vartojimas. Todėl kyla klausimas, kokie pokyčiai, susiję su šia sąvoka, lietuvių ir rusų kalbose įvyko per minėtą laikotarpį. Tautosaka dažnai tampa pagrindu, norint atlikti kalbinių sąvokų analizę, nes būtent ji geriausiai ir tiksliausiai atspindi tautos mentalitetą bei tam tikrus tautinio charakterio bruožus. Patarlėse bei priežodžiuose atsispindi, kaip pasaulį supranta ir mato žmonės, kalbantys ta kalba, kuriai patarlė ar priežodis priklauso. Ši tautosakos forma, skirtingai nuo kitų, nuolatos kisdama kalboje gali egzistuoti daugybę metų. Dėl šios priežasties straipsnio autorė pabandė paanalizuoti darbo sąvoką lietuvių bei rusų kalbose, naudodamasi medžiaga, pateikiama būtent patarlių ir priežodžių. Pirmiausia riekia pastebėti, jog šis smulkiosios tautosakos žanras atskleidžia universaliuosius darbo sąvokos aspektus, tačiau labai ryškus yra ir tautinio savitumo aspektas. Rusams, pavyzdžiui, labai svarbi yra nuotaika ir noras dirbti. Vidinis išgyvenimas jiems yra svarbesnis, nei darbas. Jie labai aiškiai skiria sava ir svetima, ir laiko, jog dirbant svetimam, jėgų per daug eikvoti neverta. Lietuviai nemėgsta bereikalingų kalbų, peikia skubų ir vertina apgalvotą darbą, jiems atrodo, jog nuo darbo priklauso padėtis visuomenėje. Sunkiai pasitiki žmonėmis. Straipsnyje taip pat pateikiama ne tik lietuvių ir rusų patarlių bei priežodžių analizė, bet ir atkreipiamas dėmesys į specifinę Lietuvos rusų tautosaką.Reikšminiai žodžiai: Konceptas; Darbas; Veikla; Paremijos; Pasaulėjauta; Concept; Work; Activity; Proverbs; World outlook.
ENIt has been noted by linguists that since 1988 the concept of work in everyday language gas experienced significant evolution in post-Soviet countries. The question arises what changes have happened in the Lithuanian and Russian languages with the concept under discussion. Folklore serves as the basis for the analysis of language concepts as it displays mental characteristics of the nation more evidently. The world as it is understood by people speaking a particular language is best reflected in sayings and proverbs. They differently from other forms of folklore function in the language for many years and change. For this reason the author of the paper made an attempt to analyse the concept of work in the Russian and Lithuanian languages on the material of proverbs and sayings, disclosing, firstly, the universal aspect of the concept and, secondly, its specifically national aspect. The paper also presents the analysis of proverbs and sayings functioning in the Lithuanian and Russian folklore of Lithuania.