Kas tu esi, andragoge, profesionalizacijos, deprofesionalizacijos kontekste?

LTStraipsnyje analizuojami andragogų ir pedagogų profesionalizacijos klausimai: andragogikos ir pedagogikos mokslų sankirtos, skirtumai, panašumai, andragogo ir pedagogo profesinės veiklos kontūrai, pedagogų profesionalizacijos / deprofesionalizacijos aspektai, profesionalumo dimensijos ir charakteristikos. Nors andragogo profesija Lietuvoje nėra įteisinta, tačiau vyksta profesionalizacijos procesas, kurį reikėtų vertinti per andragogo veiklos tapsmo profesija prizmę. Andragogo veikla realiai atsirado anksčiau, nei nusistovėjo ar buvo patvirtintos reikalingos veiklai kompetencijos. Manytina, kad Lietuvoje andragogo veikla jau gali pretenduoti tapti profesija, nes turi du pagrindinius profesijos atributus: individualią licenciją, t. y. specialų leidimą užsiimti veikla (pavyzdžiui, andragogai praktikai), ir teisę pasakyti, kas yra teisinga ir reikalinga suaugusiųjų švietimui (pavyzdžiui, andragogai tyrėjai). Paskutiniais dešimtmečiais ilgą istoriją ir prestižą turėjusios mokytojų profesijos autonomija lyg ir mažėja, pati profesija tolsta nuo savo pirminio etikos pagrindo, keičiasi profesijos kontūrai, reiškiasi deprofesionalizacijos elementai. Tai atsitiko dėl vykdytų švietimo sistemos reformų ir su tuo susieta paradigmų kaita, mokytojo misijos kaita, veiklos komercializavimu, paklusnumu išorės diktuojamiems efektyvumo ir rentabilumo reikalavimams. Ryškėjantys naujos pedagogų veiklos kontūrai labai primena andragogo veiklos modelį, tačiau tai - tik įžvalgos, kurios gali būti patvirtintos ar atmestos tik po išsamesnių diskusijų ir veiklos tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Andragogas; Andragogika; Deprofesionalizacija; Profesija; Profesionalizacija; Profesionalumas; Andragogue; Andragogy; Deprofessionalization; Professio-nalization; Profession; Professionalism; Professionalization.

ENThe paper analyses the issues of professionalization of andragogues and pedagogues: from the intersection of andragogy and pedagogy, their differences and similarities, the contours of professional activities of an andragogue and a pedagogue, the aspects of professionalization/de-professionalization of pedagogues, the dimensions and characteristics of professionalism. Although the andragogue’s profession is not legitimized in Lithuania, the process of professionalization is proceeding and it should be viewed from the perspective of andragogue’s practice becoming a profession. In fact, andragogue’s practice emerged earlier than the required competencies were established or approved. In Lithuania the andragogue’s practice could claim to be a profession, because it has already got two main profession attributes: an individual licence (a permission to engage in a specific field of activities, for example, andragogue practician) and the right to tell what is correct and needed for adult education (for example, andragogue analyst). Teacher’s profession autonomy that has a long history and prestige of the last decades seems to be decreasing, the profession itself recedes from its original ethical basis, the contours of the profession are changing, and the elements of de-professionalization are emerging. This happened because of the education system reforms and changes in paradigm and the mission of a teacher, commercialisation of his activities, and obedience to the external requirements for efficiency and profitability. The newly developed contours of pedagogue’s practice are very similar to the andragogical practice model; however, these are only insights that should be proved or rejected only after more exhaustive discussions or research.