LTŠlapynių archeologija – visiškai nauja sąvoka Lietuvos archeologijoje, juo labiau, kad šioje tyrinėjimų srityje nėra sutariama dėl tinkamiausios lietuviškos sąvokos tyrimo objektui nusakyti. Tik paskutiniaisiais XX a. dešimtmečiais šlapynių archeologijai pradėta skirti daugiau dėmesio, pradėta aktyviau rūpintis, kaip išsaugoti drėgnoje aplinkoje mokslininkų aptiktus organinės kilmės radinius. Reikia manyti, kad šios tendencijos yra susijusios su ežerų gyvenviečių atradimu bei suintensyvėjusiais jų tyrinėjimais. Šiame straipsnyje nagrinėjama ikiistorinės šlapynių archeologijos kilmė, būklė ir tendencijos Lietuvoje. Straipsnyje chronologine tvarka pristatoma bendra šlapynių archeologijos raida, konkretūs tyrinėjimai ir radiniai. Individualiai aptariamos svarbiausios akmens, bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus šlapynių radimvietės šalyje, archeologų padaryti atradimai. Paskutinis skyrelis skirtas kūlgrindų (kūlgrindų ir medgrindų) archeologijai; teigiama, kad šis šlapynių archeologijos objektas Lietuvoje dar nesulaukia pakankamo mokslininkų dėmesio. Straipsnyje prieinama išvados, kad pastaraisiais metais susidomėjimas šlapynių archeologija Lietuvoje auga, peržiūrėta ir naujai interpretuota daug anksčiau surinktų duomenų, atlikta naujų tyrimų, aptikta naujų radimviečių (pajūryje ir Rytų Lietuvoje), padėti pamatai povandeninei archeologijai. Visa tai skatina mokslininkus aktyviau diskutuoti dėl šlapynių archeologijos stokos Lietuvoje ir šios archeologijos srities plėtros būtinybės.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Durpinės pelkės; Ežerų gyvenvietės; Istorija; Kūlgrindos; Melioracija; Polinės gyvenvietės; Tarpdisciplininiai tyrimai; Šlapios vietos; Šlapynės; Achaeology; Archaeology; History; Interdisciplinary analysis; Lake dwellings; Lithuania; Peatbogs; Pile-dwelling sites; Reclamation; Secret paths; Wetlands.
ENWetland archaeology is a completely new concept in Lithuanian archaeology, in particular because of the lack of consensus in this research area as to the most suitable Lithuanian term to denote the object of research. Only in the last decades of the 20th century wetland archaeology attracted more attention, more efforts were made to preserve the finds of organic nature in wet surroundings. These trends could be linked to discoveries of lake settlements and their intensified researching. This article explores the origins of prehistoric wetland archaeology, status and trends in Lithuania. The article presents, in chronological order, overall development of wetland archaeology, concrete research and artefacts. It also discusses individually the most important wetland sites from the Stone Age, Bronze Age and Early Iron Age in the country, and archaeological discoveries. The last chapter is dedicated to archaeology of kūlgrinda (kūlgrindas and medgrindas). It claims that this object of wetland archaeology in Lithuania still lacks adequate attention of researchers. The article draws the conclusion that in recent years the interest in wetland archaeology has grown, a lot of previously collected data has been reviewed and interpreted in a new light, new research has been conducted and new sites have been discovered (at the seaside and East Lithuania) and the foundation has been laid for underwater archaeology. All of this encourages scientists to discuss more actively about the lack of wetland archaeology efforts in Lithuania and the need to develop this field of archaeology further.