Lietuvos fotografija, 1990-2010

LTKnygoje atskleidžiama pastarųjų dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuvos fotografijos istorija. Lietuvos fotografija, kaip ir dailė, suskilo į dvi dalis: vienoje pusėje – tradicine fotografijos samprata besivadovaujantys kūrėjai ir amatininkai, o kitoje – menininkai, pasitelkiantys fotografiją kaip savo idėjų raiškos mediją. Pradžioje tarp jų vyko dialogas, dabar jis jau nutrūkęs. Tad rašant Lietuvos fotografijos istoriją, autorei teko rašyti apie dvi fotografijas. Aptariamas laikas Lietuvoje sutapo su technine revoliucija pasaulio fotografijoje, lėmusia reikšmingas permainas. Aptardama šiuo pokyčius, autorė fotografijos reiškinių įvairovę atskleidžia pasakodama ne vieną, o kelias laike persiklojusias istorijas. Pastebėjusi nepriklausomybės pradžioje suintensyvėjusį atminties atkūrimo ir įamžinimo procesą, autorė knygą pradeda nuo jo, šalia pristatydama tuomet išryškėjusias fotografijos ir dailės jungtis. Paskui pereinama prie temų, kurios buvo ir tebėra aktualios visus dvidešimt metų: tapatybės ženklų paieškos peizaže, miestovaizdyje, portrete, socialinių procesų dokumentacija, lyčių problematikos tyrimas fotografuojant kūną, naujas požiūris į praeities fotografiją, atvėrus archyvus, nuobodulio estetikos tęsinys, ir baigiama pačiais naujausiais konceptualiosios fotografijos ir postfotografijos reiškiniais. Knygoje apsiribojama lokaliu diskursu, kuriame vyksta išoriniam stebėtojui galbūt nesuprantami pokalbiai, vietos poveikis sąmonei ir jos rašomiems tekstams, specifinės, o ne universalios reikšmės.Reikšminiai žodžiai: Atminties diskursas; Fotografijos istorija; Fotosofija; Individo tapatumas; Kūnas; Lietuvos fofografija; Lietuvos foto menininkai; Lietuvos fotografija; Meninė fotografija; Miesto fofografija; Miestovaizdis; Nuobodulio estetika; Peizažas; Portretas; Postfotografija; Socialinių procesų dokumentacija; Tapatybė; Šiuolaikinis menas; Aesthetics of boredom; Art photography; Body; Contemporary art; History of photography; Identity; Individual identity; Landscape; Lithuanian photo masters; Lithuanian photography; Memory discourse; Phosophy; Photosophy; Portrait; Postphotography; Social process documentation; Townscape; Urban photography.

ENThe book reveals the history of Lithuanian photography of the last twenty years of independence. Lithuanian photography, like fine arts, split into two parts: creators and craftsmen following the traditional concept of photography on the one side, and artists using photography as the medium of expressing their ideas – on the other side. There was a dialogue between these two sides at first; however, it was discontinued. Thus the author had to write about two photographies in the Lithuanian history of photography. The period covered coincided with the technical revolution in global photography, which brought significant changes. While discussing these changes, the author reveals the diversity of photography phenomena by telling several stories overlapping in time. Noticing the process of memory re-creation and commemoration, which became more intensive at the beginning of independence, the author starts the book with this process and introduces the links of photography and fine arts which emerged at that time. Then the author gets to the topics that have been relevant over twenty years: the search of the signs of identity in the landscape, urban scenery, portrait, documentation of social processes, research of the gender problem through body photography, a new approach towards photography of the past, having opened the archives, the continuation of boredom aesthetics, and finishes with the latest phenomena of conceptual photography and post-photography. The book is limited to a local discourse, in which conversations that might be incomprehensible to an external observer, local impact on consciousness and its written texts, specific, rather than universal meanings take place.

• Menotyra / Arts
• Istorija / History