Vytauto Bacevičiaus ryšiai su Čekija pokario metais

LTTuo metu, kai Lietuvos kompozitorių kūryba ir Amerikoje, ir DP stovyklose Europoje, ir juo labiau pačioje Lietuvoje sukosi labai uždaroje tautinėje aplinkoje, V. Bacevičius ir toliau buvo vienintelis lietuvių kompozitorius dėl savo kūrybos vertės išlaikantis ryšius su Europos muzikos autoritetais. Straipsnyje atskleidžiamos intriguojančios detalės apie V. Bacevičiaus ir Čekijos smuikininko Dušano Pandulos draugystę. Ji prasidėjo, kai 1945 m. jauni muzikai D. Pandula, B. Purgeris, K. Pojáras ir J. Šmolikas subūrė A. Hábos vardo kvartetą ir 1946 m. išsiuntinėjo laiškus žymiausiems moderniems Europos kompozitoriams (taip pat ir V. Bacevičiui), prašydami jiems parašyti kvartetinius kūrinius. Tokiu būdu V. Bacevičius sukuria Antrąjį styginių kvartetą (1947) bei Koncertą smuikui (1951), kurie skiriami būtent D. Pandulai ir jo vadovaujamas kvartetas Prahoje pirmą kartą Europoje atlieka V. Bacevičiaus kūrinius. Tai įrodo čekų muzikantų, kuriuos subrandino viena iš aukščiausių muzikinių kultūrų, išaugusių viename iš modernizmo centrų, dėmesį V. Bacevičiaus muzikai, palankų jos vertinimą. Ta prasme V. Bacevičiaus kūryba įsiterpia į to meto Vidurio Europos muzikos procesų kontekstą, dar daugiau – į tuos sluoksnius, kurie nepakluso socialistinio realizmo diktatui.Reikšminiai žodžiai: Dušanas Pandula; Aloiso Habos kvartetas; Vidurio Europos muzikos procesų kontekstas; Bendravimas kaip kultūrinės nepriklausomybės ženklas.

ENAt the time when works of Lithuanian composers in the US and DP camps in Europe, and particularly, in Lithuania, were performed in rather close circles, V. Bacevičius remained the only Lithuanian composer who, thanks to his artistic value, maintained close ties with European music masters. A few interesting details about the friendship of V. Bacevičius and the Czech violinist Dushan Pandula are given in the article. The friendship started in 1945 when young musicians D. Pandula, B. Purger, K. Pojár and J. Shmolik founded A. Hába quartet and in 1946 sent letters to the most prominent modern European composers (including V. Bacevičius), in which they asked to write music compositions for the quartet. That is how V. Bacevičius wrote the Second String Quartet (in 1947) and the Concert for Violin (in 1951), dedicated to D. Pandula under whose conductorship the quartet performed V. Bacevičius’ pieces in Prague for the first time in Europe. It shows a particular attention and evaluation of V. Bacevičius’ music by Czech musicians whose music taste had matured in one of the best environments and who had grown up in the centre of modern life. In this regard, V. Bacevičius’ works found their place in the context of music processes in Central Europe of that time; moreover, their place was among such music layers which did not conform to the reality of social dictatorship.