Psalmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giesmynuose. XVI amžius: nuo Nesvyžiaus katekizmo iki lietuviškųjų Merkelio Petkevičiaus vertimų

LTStraipsnyje analizuojami XVI a. LDK reformatų giesmynai, kurie buvo pirmieji šio žanro pavyzdžiai LDK. Pirmasis eiliuotų psalmių repertuaras su melodijomis buvo pateiktas 1563 m. Nesvyžiaus Katekizme (53 psalmės), 1564 m. Nesvyžiaus giesmynėlyje moterims jis papildytas penkiomis psalmėmis. Didžiąją Nesvyžiaus leidiniuose išspausdintų psalmių dalį sudaro LDK Reformatų bažnyčios narių (Katekizmo rengėjų) kūriniai, versti iš lotynų kalbos, tačiau į psalmyną buvo įtraukta ir keletas pačių ankstyviausių Lenki jos poetų - Rejaus, Lubelczyko, Groickio - eiliuotų psalmių bei trys anksčiau anonimiškai Krokuvoje spausdinti vertimai. Kadangi Nesvyžiaus Katekizmas turėjo antitrinitorių ideologijos elementų, 1581 m. Vilniaus Katekizmo sudarytojai atsiribojo nuo visų Nesvyžiaus leidinių ir parengė naują Lietuvos reformatų bažnytinių tekstų rinkinį. Vis dėl to palyginę Nesvyžiaus ir VK psalmynus matome, kad VK autoriai į savo rinkinį perėmė visus, išskyrus vieną, Nesvyžiaus psalmių tekstus su melodijomis ir keturias psalmes iš Nesvyžiaus giesmynėlio moterims, taip panaudodami beveik visą - 56 psalmių - senąjį repertuarą. 1581 m. VK rengėjai psalmyną dar papildė 34 naujais tekstais ir iš viso išspausdino 90 psalmių. Papildytų tekstų daugumą sudarė Jakubo Lubelczyko ir pirmą kartą į evangelikų giedojimo tradiciją įtrauktos Jano Kochanowskio psalmės. Antrajame VK leidime 1594 m. psalmyno sudėtis liko tokia pati. Lenkiškųjų Lietuvos DK psalmynų tyrimai leidžia tvirtinti, kad pirmojo lietuviško reformatų psalmyno pagrindinis šaltinis yra 1594 m. VK, iš kurio perimta 40 psalmių.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Psalmės; Katekizmai.

ENThe article aims at presenting and discussing the earliest reformed publications in the Grand Duchy of Lithuania (16 c.), featuring versified translations of Biblical psalms designed for the church repertoire. It also aspires to indicate the trends of this repertoire, adoption and authorship of the texts, as well as to describe them in relation to the most important Polish psalm books of the 16th century. […] The two Hymnbooks published in 1553-1554 in Nesvyžius include the first 58 versified psalm translations in the Grand Duchy of Lithuania. The editors of the Nesvyžius Catechism used some early individual psalm translations by Polish authors. However, the bulk (43) of the psalm translations in the Nesvyžius Catechism were made by local Lithuanian authors and were published in this version in Polish for the first time. The second official collection of Reformed Church texts was published in Vilnius in 1581. It presented translations of 90 psalms. Although the publishers of the Vilnius Catechism, who from early on declared to be antitri nitarian, dissociated themselves from the Nesvyžius Catechism, they reprinted all but one psalm from that edition. The article establishes that the basis of the updated repertoire of the Vilnius Catechism of 1581 consisted of 14 of Jakub Lubelczyk’s and 8 Jan Kochanowski’s psalms. Thus, the 1581 Vilnius Catechism testifies to the fact that Kochanowski’s psalms, a collection of which had just come out in 1579, were first published in the Grand Duchy of Lithuania on the initiative of the reformers and it was not until later that they were included into Polish protestant Piotr Artomiusz’ hymnbooks published in Prussia (Toruñ).In the reprinted edition of the Vilnius reformed Catechism of 1594 the corpus of the psalm book was not altered at all. The translator of the first Lithuanian psalms, Merkelis Petkevičius, who published a bilingual collection of Lithuanian church texts featuring 41 psalms, used this particular edition. He translated 40 texts from the Vilnius Catechism of 1594 in a row with a few omissions. Most of the Lithuanian psalms originate from the repertoire of the Nesvyžius period and only 13 of them can be associated with the repertoire introduced by the Vilnius Catechism of 1581. Thus, the conclusion is made that both Lithuanian and Polish psalm repertoires in the 16th century Grand Duchy of Lithuania were dominated by the local repertoire put forward by the reformers and established by the editors of the Nesvyžius Catechism. The article discusses different aspects of the psalm authorship in greater detail. [From the publication]