Kai kurie individualaus skaitymo pradinėse klasėse klausimai

LTPastaruoju metu pastebimas pradinių klasių mokinių nenoras skaityti – vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio ir kitų elektroninių komunikavimo priemonių, veikiančių nervų sistemą, pokyčius smegenyse. Dėl šių priežasčių sutrumpėja dėmesio trukmė, nebesugebama susikaupti. Tuo tarpu individualybės parametras reikalauja ugdyti dvasingus, kūrybingus visuomenės piliečius. Šiuo požiūriu reikšminga grožinė literatūra. Sąmoningą skaitymo motyvaciją, kaip dvasingos asmenybės lavinimo pagrindą, galėtų skatinti kryptingai organizuotas individualus skaitymas. Deja, pradinių klasių lietuvių kalbos programos nepateikia jokių nuorodų tokiam skaitymui organizuoti, nenumato atskirų pamokų perskaitytiems kūriniams aptarti ir skaitymo motyvacijai aktualizuoti. Tai apibrėžia šio straipsnio temos aktualumą ir problemiškumą. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti individualaus skaitymo, kaip neprivalomo mokymo programos elemento, pradinėse klasėse situaciją. Šiuo aspektu apžvelgtos pradinių klasių mokinių nenoro skaityti priežastys, gilintasi į mokinių poreikį individualiam skaitymui, išsiaiškinti skaitomų tekstų žanrai, ištirtos pradinių klasių mokytojų nuostatos į individualaus skaitymo organizavimą.Teorinės literatūrologų ir didaktų publikacijų analizės, mokyklos bibliotekų skaitytojų formuliarų peržiūros ir anketinės apklausos pagrindu išsiaiškintas individualaus skaitymo vykdymo pradinėse klasėse panoraminis vaizdas. Pradinėse klasėse neprivalomas, todėl ir neorganizuojamas kryptingas individualus mokinių skaitymas. Jo puoselėjimo klausimai palikti pradinių klasių mokytojų nuožiūrai. Mokytojai, suprasdami skaitymo svarbą, nepalieka šio neprivalomo programinio elemento likimo valiai, tačiau dažniausiai individualaus skaitymo darbai epizodiškai integruojami į vadovėlio skyriaus temų apibendrinimo pamokas, kartais organizuojami po pamokų ar net pertraukų metu. Taigi, individualaus skaitymo neprivalomumo grįžtamoji kontrolė būna nesisteminga, dažnai formali ir paviršutiniška, nepuoselėjanti vaikų motyvacijos skaityti grožinę literatūrą. Moksleivių anketinės apklausos rezultatai parodė, kad domėjimasis grožinės literatūros knyga, poreikis ją skaityti kiekvienais mokymosi pradinėje mokykloje metais mažėja. Tik pusė tyrimo dalyvių yra mokyklų bibliotekų skaitytojai. Asmeninės bibliotekėlės negausios, dažniausiai be naujausių leidinių. Mokiniai norėtų, kad kas jiems patartų, kokią knygą išsirinkti, kad klasėse būtų grožinės literatūros knygų kampeliai ir pan. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1-4 klasių mokiniai; I-IV klasių mokiniai; IV klasės mokiniai; Individualus skaitymas; Nenoro skaityti priežastys; Skaitymo motyvacija; 1-4 form pupils; 1-4 grade pupils; Individual reading; Individual reading; Reading motivation; The reasons of unwillingness for reluctance to read; The reasons of unwillingness to read.

ENRecently primary school pupils' unwillingness to read is observed. They spend more time at computer and other means of electronic communication, which have negative impact on nervous system and function of brains. For these reasons the duration of attention becomes shorter and inability to concentrate appears. Meanwhile, the parameter of individuality requires developing spiritual and creative citizens of society. In this respect, fiction is very significant. Conscious motivation for reading as the basis for the education of a spiritual personality may be induced by purposively organised individual reading. Unfortunately, the Lithuanian language curriculum of primary education does not provide any references to organization of such reading, it does not provide for the lessons for the discussions of the read works and the actualization of reading motivation. This proves the relevance of the article. The aim of the research is to find out the situation with individual reading as an optional element of a curriculum in primary classes. In this respect, the reasons for unwillingness to read of the pupils of primary classes are overviewed, the pupils' need for individual reading is explored, the genres of texts being read are determined, and primary class teachers' attitudes towards the organization of individual reading are explored. Panoramic view of the execution of individual reading in primary education classes is determined on the grounds of the theoretical analysis of the publications of literary criticism and didactics, the overview of the readers' cards at libraries and by employing the questionnaire survey method.Individual reading is not obligatory in primary classes, therefore the purposeful individual reading is not organised. The questions of its implementation are left to discretion of primary class teachers. The teachers understand the importance of reading, thus they do not neglect it. However, most frequently the tasks for individual reading are episodically integrated into the lessons of summarising of the topics of a chapter of a textbook, sometimes such activity is organised after lessons or even during breaks. Thus non-obligatory individual reading leads to unsystematic, frequently formal, superficial and non-stimulating children's motivation to read fiction. The results of the questionnaire for pupils have revealed that the interest in fiction and the need to read it declines every year while learning in primary classes. Only half of the respondents are the readers of school libraries. In addition, personal libraries are small and most often without recent publications. Pupils would like to get a piece of advice on what book to choose and they would like to have fiction books corners in their classrooms, etc. The reason why teachers themselves are unable to name and offer the most current literature may be the fact that they fail to follow the intense and controversial process of publishing. In addition, it is doubtful whether the library had ordered the latest publications because of the lack of money. […]. [text from author]