Dėl būdvardžių su priesaga *-tio- kilmės

LTLietuvių kalboje yra grupelė būdvardžių su priesaga -(s)čias (-ia). Nuo senųjų raštų plačiai paplitę veiksmažodiniai vediniai kniūbsčias, kurčias, nėščia, plokščias, stačias, tuščias ir vardažodinis pėsčias (: pėda). Prie pastarojo šliejasi ir būdvardinės kilmės vedinys svečias. Pastaruoju metu iškeltos dvi skirtingos hipotezės dėl priesagos -(s)čias kilmės. Jau Pranas Skardžius atkreipė dėmesį, kad kai kurie priesagos -(s)čias (-ia) būdvardžiai lietuvių kalboje turi atitikmenį su -(s)tas (-a) (atatupsčias ir atatupstas). Priesagų *-to- ir *-tio- ryšį rodo kai kurių giminiškų kalbų duomenys. Tuo tarpu *-tio- ir *-ti- tiesioginį ryšį baltų kalbose įžvelgti daug sunkiau. Galimas daiktas, kad veiksmų pavadinimų priesaga -čia yra priesagos -tis variantas. Prieveiksmiai su -čia (irgi galbūt kilę iš vedinių su *-ti-) galėjo turėti įtakos kai kurių būdvardžių su -(s)čias (-ia) atsiradimui ar paplitimui (lietuvių slapčia ir slapčias). Straipsnyje sprendžiamas klausimas, ar priesaga *-tio- yra nauja. Daroma išvada, kad priesaga *-tio- yra labai senas priesagos *-to- variantas. Su *-tio- iš pradžių buvo daromi vediniai (visų pirma besisiejantys su socialiniais terminais) iš preverbų ir kai kurių kitų vardažodžių, o vėliau ši priesaga paplito šiek tiek plačiau. Kamienų o ir (i)io mišimas būdvardžių darybos afiksuose yra senas reiškinys. Kita vertus, *-inio- plačiau paplito gana vėlai, pirma rytiniame baltų kalbų plote. Greta *-isko- baltų kalbose yra ir variantas *-iskio-. Visa tai sudarė prielaidas greta *-to- atsirasti priesagai *-tio- dar prieš indoeuropiečių prokalbės skilimą.Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Būdvardžio daryba; Daryba; Kilmė; Priesaga; Priesagos variantas; Priesagos vedinys; Vedinys; Adjective; Adjective derivation; Derivation; Derivative; Origin; Suffix; Suffix derivative; Variety of suffix.

ENThe Lithuanian language has a group of adjectives with suffix -(s)čias (-ia). Verbal derivatives: kniūbsčias [prone], kurčias [deaf], nėščia [pregnant], plokščias [flat], stačias [upright], tuščias [empty] and the nominal pėsčias (: pėda) [afoot: foot] have widely spread from the old writings. Adjectival derivative svečias [a guest] could also be attributed to the latter. There have recently been raised two different hypotheses concerning the origin of the suffix -(s)čias. It was Pranas Skardžius who first noted that certain Lithuanian adjectives with the suffix -(s)čias (-ia) have equivalents with -(s)tas (-a) (atatupsčias and atatupstas [moving backwards]). The relationship of the suffixes *-to- and *-tio- is showed by the data of certain affined languages. Meanwhile it is much more difficult to see the direct relationship between *-tio- and *-ti- in the Baltic languages. The suffix of action name -čia is most probably the variant of the suffix -tis. Adverbs with -čia (perhaps originating from derivatives with *-ti-) could have influenced the emergence or spread of certain adjectives with -(s)čias (-ia) (slapčia and slapčias [secretly; secret]). The paper concludes that the suffix *-tio- is a very old variant of the suffix *-to-. *-tio- was initially used for derivatives from preverbs and certain other nominals, and later it spread more widely. The mixing of stems o and (i)io in adjective formation affixes is an old phenomenon. On the other hand, *-inio- more widely spread rather late, first in the Eastern Baltic language area. Besides *-isko- in the Baltic languages, there is also the variant *-iskio-. This preconditioned the appearance of the suffix *-tio- alongside *-to- already before the division of the Indo-European parent language.