Dėl posesyvumo kategorijos lietuvių kalbotyroje

LTPosesyvumas yra universali semantinė kategorija, nusakanti valdymo, priklausymo ir nuosavybės santykius. Pagrindinė posesyvumo raiškos priemonė yra įvairios sintaksinės konstrukcijos. Posesyvumo raiškos centrą sudaro įvardžiai. Straipsnyje aptariami posesyvumo raiškos evoliucijos momentai lietuvių kalboje. Pagal posesyvinių santykių raišką pasaulio kalbos skirstomos į „E-kalbas“, vartojančias konstrukcijas su veiksmažodžiu „esse“ (būti), ir „H-kalbas“, vartojančias konstrukcijas su veiksmažodžiu „habere“ (turėti). Manoma, kad posesyvumo raiškos evoliucija vyksta „E-kalboms“ virstant „H-kalbomis“. Šiuo požiūriu straipsnyje lyginamos abi išlikusios baltų kalbos – latvių ir lietuvių, kuriose posesyvumo raiška yra skirtingų tipų. Latvių kalba išlaikė archajiškesnį posesyvumo raiškos modelį, būdingą „E-kalboms“. Toks latvių kalbos kaip „E-kalbos“ išlikimas aiškinamas jos santykiu su ugrų-finų kalbomis, taip pat vartojančiomis konstrukcijas su veiksmažodžiu „būti“. Lietuvių kalba posesyvumo raiškos požiūriu priklauso vadinamajam pereinamajam tipui. Nors posesyviniams santykiams reikšti čia vyrauja junginiai su veiksmažodžiu „turėti“, posesyvumas gali būti reiškiamas ir konstrukcijomis su veiksmažodžiu „būti“. Lietuvių kalbos evoliucionavimą nuo „esse“ prie „habere“ tipo patvirtina senieji lietuvių rašto paminklai. Pereinamoji lietuvių kalbos stadija bei lyginimas su latvių kalba ir kitomis aplinkinėmis kalbomis leidžia manyti, kad Europoje „E-kalbų“ virtimo „H-kalbomis“ procesas iš vakarų juda šiaurės rytų kryptimi. Tokią mintį paremia senųjų lietuviškų raštų geografija.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Posesyvumo kategorija; Posesyvumo kategorija, lietuvių kalbotyra; Semantinė kategorija; Baltic languages; Category of possessivity; Lithuanian Linguistics; Semantic category; The Category of Possessivity.

ENPossession is a universal semantic category describing the relationship between control, dependence and ownership. The main instrument to express possession is a variety of syntactic constructions. Pronouns constitute the centre of possessive relationship. The article explores moments of evolution of possessive form in the Lithuanian language. By expression of possessive relationship world languages are divided into E-languages which use constructions with the verb “esse” (to be) and H-languages which use constructions with the verb “habere” (to have). It is thought that the evolution of possessive expression happens when E-languages become H-languages. The article compares this aspect in the two surviving Baltic languages – Latvian and Lithuanian – where possession is expressed in different ways. The Latvian language has maintained a more archaic model of expressing possession characteristic of E-languages. This survival of the Latvian language as an E-language can be explained by its relation to Finno-Ugric languages that also use constructions with the verb “esse”. In terms of possessive form expression the Lithuanian language is regarded as a transitional language. Though Lithuanian predominantly uses combinations with the verb “to have” to express possessive relationship, it also uses the verb “to be” for the same purpose. The evolution of the Lithuanian language from “esse” to “habere” is supported by the old Lithuanian writings. The transitional stage of the Lithuanian language and comparison with the Latvian and other surrounding languages allows the conclusion that in Europe the process of evolution from E-languages to H-languages moves from the West to North East. This idea is also supported by geography of the old Lithuanian writings.