Įvadas

LTVilniaus vyskupijos kunigo, garbės kanauninko Silvestro Gimžausko (1845-1897) pamokslų kritinio leidimo įvadiniame straipsnyje leidinio rengėjas Paulius Subačius apžvelgia pirmą kartą publikuojamų pamokslų autoriaus biografiją, įvairiapusę tautinio sąjūdžio ideologo ir knygnešystės organizatoriaus, slaptųjų mokyklų steigėjo ir blaivybės sąjūdžio rėmėjo, kalbos ir istorijos mėgėjo, poeto, publicisto, vertėjo veiklą ir svarbiausius darbus. Pabrėžiama, kad Gimžausko pamokslai iki šiol tyrėjų dėmesį buvo patraukę tik vienu požiūriu – iš rankraščių išrinkta daug pavyzdžių didžiajam Lietuvių kalbos žodynui. Gimžausko literatūriniai bei retoriniai gabumai lėmė kokybišką homiletinės tradicijos tąsą, individualią jos plėtotę, taiklias nuorodas į gyvenamąjį metą. Pamokslų sakinys – stilingas ir vingrus, neretas pasažas sušvyti talentu ir evangelinio pašaukimo aistra. Sakyklai skirti kanauninko užrašai, atidaus skaitymo pastangos vaizduotėje atgaivinti kaip retorinis diskursas, leidžia bemaž jusliškai patirti istorinę dvasinės ir moralinės tikrovės faktūrą. Straipsnyje be skelbiamų pamokslų stiliaus ir turinio charakteristikos, aptariama ir tekstų parafrazių kilmė (tik išimtiniais atvejais į publikuojamus tekstus jos pateko iš pirminių ar tiesioginių šaltinių), identifikuojami autoriaus pamokslininkiško lavinimosi šaltiniai. Apibendrintai apmąstoma pamokslininko figūros reikšmė, pamokslo vaidmuo to meto visuomenėje ir religiniame gyvenime. Straipsnyje pateikiama katalikiško pamokslo istorinių tyrinėjimų Lietuvoje apžvalga, tai pat leidinio sandara, publikacijų rengimo principai.

ENIn the introductory article of the critical issue of sermons of Silvestras Gimžauskas (1845–1897), a priest at Vilnius Diocese and the canon of honour, the compiler of the publication Paulius Subačius overviews the biography of the author of sermons and versatile activities and key works of the ideologist of the national movement, organiser of book smuggling, founder of secret schools, supporter of the temperance movement, lover of language and history, poet, publicist, and translator. The compiler emphasises that Gimžauskas’ sermons have so far attracted the attention of researchers only from one aspect – many examples have been selected from manuscripts and included in the Academic Dictionary of Lithuanian. Gimžauskas’ literary and rhetorical talents determined a qualitative continuation of the homiletic tradition, its individual development and accurate references to the contemporary period. The sentences of sermons are stylish and gorgeous; frequent passages reveal talent and the passion for evangelical calling. Canon’s notes intended for the pulpit, the efforts of close reading revived in imagination as rhetorical discourse as if enable sensing the historical facture of spiritual and moral reality. Besides the characteristics of style and content of sermons, the paper discusses the origin of text paraphrases and identifies the sources of the author’s preachment training. The paper generally considers the meaning of the figure of a preacher, and the role of the sermon in the contemporary society and religious life. The paper presents the overview of historical research of Catholic sermons in Lithuania as well as the structure and principles of preparing the publication.