Introduction: the democratic consolidation of Lithuania's state institutions

LTVidurio ir Rytų Europoje žlugus komunizmui, mokslininkai nenustoja domėjęsi naujųjų regiono demokratijų gyvybingumo klausimu. Susidomėjimą ir susirūpinimą kelia demokratizacijos trapumo problema, nes demokratijos plėtra šio regiono valstybėse nėra negrįžtamas procesas. Ekonominis augimas ar demokratinių institucijų sukūrimas dar negarantuoja demokratizacijos sėkmės. Nors šiandien esama pakankamai įtikinamų teorijų, atsakančių į klausimą, kodėl žlunga autoritariniai režimai, mokslininkai nesutaria dėl svarbiausių veiksnių, užtikrinančių patvarią, konsoliduotą demokratiją. Taip pat nėra vieningo sutarimo, ar Lietuvą galima laikyti konsoliduota demokratija. Šiame žurnalo numeryje keliama ir pagrindžiama idėja, kad Lietuvą skelbti konsoliduota demokratija dar per anksti. Numerio autoriai sutaria, kad Lietuvos demokratizacijos kelyje padaryta ryški pažanga, tačiau vis dar yra nerimą keliančių ženklų, liudijančių, kad demokratija šioje valstybėje nėra stabili. Pristatomuose tyrimuose analizuojama, kaip Lietuvai sekasi kurti ir plėtoti demokratinių institucijų sistemą, daugiausia dėmesio skiriant politinių elitų – partinės sistemos ir valstybės institucijų – dėmeniui. Taip pat aiškinamasi, kokius demokratijos konsolidacijos iššūkius Lietuvai dar teks įveikti. Įžanginis šio žurnalo „Journal of Baltic studies“ numerio straipsnis skaitytojus taip pat trumpai supažindina su Lietuvos konstitucine sistema ir detaliau pristato numerio bendraautorių darbus, jų tematiką, pagrindines idėjas.Reikšminiai žodžiai: Demokratijos stiprėjimas; Demokratinė konsolidacija; Naujoji demokratija; Politinis kriterijus; Racionalus pasirinkimas; Valstybinės institucijos; Democratic consolidation; Lithuania; New democracy; Political criteria; Rational choice; State institutions.

ENAfter Communism collapsed in Central and Eastern Europe, researchers have still been interested in the issue of viability of new democracies in the region. The problem of democratisation fragility evokes interest and concern, because democratic development is not an irreversible process in the countries of this region. The economic growth and the formation of democratic institutions do not guarantee the success of democratisation. Although currently there are enough convincing theories that answer the question why authoritarian regimes collapse, researchers disagree about the most important factors, ensuring a stable and consolidated democracy. There is no consensus whether Lithuania might be considered a consolidated democracy. This issue of the journal points out and substantiates the idea that it is too early to declare Lithuania a consolidated democracy. The contributors to this issue agree that an evident progress has been made in Lithuania’s road of democratisation; however, there are still worrying signs testifying that democracy is not stable in this country. The presented studies analyse how Lithuania succeeds in creating and developing the system of democratic institutions, mainly focusing on the element of the political elite – the party system and public authorities. The studies also explore what democracy consolidation challenges Lithuania will have to face. The introductory article of this issue of the “Journal of Baltic Studies” also briefly acquaints the readers with the Lithuanian constitutional system and presents the studies, topics and main ideas of the contributors in greater detail.