Ekonominių teorijų raida 1870-1970 metais

LTEkonomikos mokslo objektas tyrinėtojų yra skirtingai nusakomas. Tačiau nuo XIX a. aštuntojo dešimtmečio ekonomistai pradėjo tirti principus, reguliuojančius išteklių paskirstymą, kai jų apimtis ir poreikiai yra iš anksto žinomi. Taip atsirado šiuolaikinis ekonomikos mokslas. Dabartinių ekonominių teorijų tikslas – paaiškinti ekonominių sistemų veikimą. Ekonominio gyvenimo sudėtingumas lemia ekonominių teorijų įvairovę, todėl labai reikalingi metodologinio pobūdžio darbai, kurie nustatytų tokių teorijų pastovumo ir kaitos principus, raidos dėsningumus, pačių teorijų struktūrą, giminingumą, sąveikos taškus, išryškintų teorinius ir empirinius ekonominių procesų ir reiškinių pažinimo lygmenis. Ypač tokie darbai reikalingi mūsų šalyje, kur visuomenės ekonominio mąstymo kultūra nėra aukšta, o domėjimasis pažinimo teorija beveik neturi jokių tradicijų. Šio straipsnio autorius pratęsia savo istorinius metodologinius tyrinėjimus. Bandoma pateikti nagrinėjamo laikotarpio (1870–1970 m.) ekonominių teorijų raidos panoramа metodologiniu požiūriu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Metodologija; Pozityvioji ekonomika; Institucinė ekonomika; Methodology; Positive economics; Institute economics.

ENVarious researchers give different definitions of economics. The year of 1870, when economists started to analyse principles regulating distribution of resources with their volume and demand being known in advance, marked the beginning of modern economics. Modern economic theories have the following aim – to explain the functioning of economic systems. The complexity of economic life accounts for a large variety of economic theories, which is why methodological type of research is all the more relevant in order to identify the principles of stability and change of such theories, developmental patterns, interlinks between intrinsic structures of theories, their affinity, single out theoretical and empirical cognition levels of economic processes and phenomena. Research of this type is particularly relevant in the context of Lithuania, which has only a basic economic culture and almost no tradition of interest in the cognition theory. This article is a follow-up to previous historical methodological research of the author. From methodological perspective he attempts to present a panoramic view of development of economic theories of the period in focus (1870–1970).