Lietuvos ir Latvijos antros pakopos kaupiamųjų pensijų fondų veiklos ypatumų įvertinimas

LTStraipsnyje lyginamos Lietuvos ir Latvijos pensijų kaupimo sistemos, įvertinama teisinio reglamentavimo, visuomenės nuomonės, investuotojų preferencijų ir tarptautinio investicijų portfelio diversifikavimo įtaka Lietuvos ir Latvijos pensijų fondų rezultatams, veiklos specifikai ir ypatybėms. Sistemų palyginimas atskleidė, kad: Lietuvoje yra didelė investavimo rizika vyresnio amžiaus į pensijų kaupimą įsitraukusiems asmenims; Lietuvoje pereinamasis laikotarpis neturės pabaigos, nes visada egzistuos tikimybė, kad ne visi apdraustieji socialiniu draudimu asmenys dalyvaus kaupiant pensijas; Latvijoje nuo 2010 m. net pusę lėšų, skirtų pensijų draudimui pervedant į privačius pensijų fondus, atsiras daug didesnė nei Lietuvoje rizika, jog pereinamuoju laikotarpiu socialinio draudimo biudžetas dėl lėšų pervedimo į privačius pensijų fondus bus nepajėgus finansuoti einamųjų išmokų. Pensijų fondų veiklos palyginimas atskleidė, kad: Lietuvos pensijų fondai 2005 m. ir 2006 m. veikė efektyviau nei Latvijos; teisinis reglamentavimas yra pagrindinė priežastis, kodėl Latvijoje daugiau nei Lietuvoje pensijų kaupimo sistemos dalyvių yra pasirinkę geriausių rezultatų pasiekusius pensijų fondus; galimybė 100% lėšų investuoti į akcijas padidina Lietuvos pensijų kaupimo sistemos rizikingumą; pagal visus rizikingumo rodiklius Lietuvos pensijų fondų sistema 2004-2006 metais buvo rizikingesnė pensijų kaupimo sistemos dalyviui nei Latvijos; Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės 2005 m. ir 2006 m. turėjo didesnį turto prieaugį, prisiimdamos daug didesnę riziką nei Latvijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pensijų fondas; Pensijų kaupimo bendrovė; Pensijų kaupimo sistema; Socialinio draudimo biudžetas; Socialinio draudimo išmokos; Socialinio draudimo įmokos; Budget of social insurance; Deposit of social insurance; Disbursement of social insurance; Pension accumulation company; Pension fund; Social security budget, social security contributions, social security benefits, pension fund, pension company, the pension system II; System of pension accumulation.

ENThe purpose of this paper is to compare the Latvian and the Lithuanian second tier pension systems, to determine the main elements of the second tier pension fund activity, to evaluate the impact of legal regulation, public opinion and investment preferences on the results of Latvian and Lithuanian pension fund activity and activity principles. According to the current legislation, the transitional period of implementation of the 2nd tier of the pension fund system in Lithuania will never end, and there will always be a probability that not all socially insured persons will participate in the 2nd tier of the pension system (in Latvia, about the year 2035, all socially insured persons will participate in the 2nd tier). According to the current legislation, by 2010 about 50% of Latvian funds nominated to pension insurance will be transferred to the 2nd tier of the pension system. That large amount of funds transferred to the 2nd tier implies that the Latvian social insurance system will face a greater risk (than the Lithuanian one) that the social insurance budget will not be capable to finance current benefits. In 2005 and 2006, the Lithuanian pension funds were more profitable facing a higher risk than did Latvian pension funds. The main factor of risk lies in the current Lithuanian legislation and in the possibility to invest 100% of funds in stocks. The less internationally diversified Latvian funds and few possibilities to invest internationally determine the lover profitability of Latvian pension funds and the higher concentration of profitability results of separate pension funds around the market average. The Lithuanian system of pensions is more hazardous than the Latvian. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology