Probleminio mokymosi aukštojoje mokykloje bruožų ir studentų kompetencijų sąsajos

LTPradedanti diegti probleminį mokymąsi aukštoji mokykla susiduria su traktuočių įvairove, sąlygojančia galimybes lanksčiai adaptuoti probleminį mokymąsi kontekstui, kuriame jis taikomas, tačiau kartu keliančia abejonių dėl vienų ar kitų didaktinių sprendimų būtinumo ir tinkamumo. Straipsnyje aptariami pagrindiniai probleminio mokymosi bruožai, diskutuojama apie jų variacijas. Pradedant taikyti probleminį mokymąsi, svarbu ne tik gebėti modeliuoti patį ugdymo procesą, privalu numatyti ir galimus rezultatus. Teorijoje ir praktinėje patirtyje atskleisti pozityvūs probleminio mokymosi rezultatai teikia motyvacijos tiek edukacinę inovaciją bandantiems adaptuoti dėstytojams, tiek mokytis pagal ją pradedantiems studentams. Straipsnyje atskleistos probleminio mokymosi bruožų ir ugdomų kompetencijų sąsajos apibendrina teorines įžvalgas bei praktinę patirtį ir galioja kaip atramos taškas, nuo kurio prasideda kūrybinis dėstytojų ir studentų kelias, diegiant ir tobulinant probleminį mokymąsi savo aukštojoje mokykloje. Sisteminis probleminio mokymosi esminių bruožų taikymas veda prie studentų pasiekimų, papildančių ir pagilinančių tradicinių studijų būdų įgyjamas kompetencijas. Ugdymo(si) organizavimas apie kompleksines realaus pasaulio problemas, jų analizavimas ir sprendimas komandose su vis mažėjančia dėstytojo įtaka ir augančia studentų iniciatyva bei atsakomybe sąlygoja giluminį studentų mokymąsi, gebėjimą kritiškai, analitiškai mąstyti, kokybiškai atlikti tyrimą, savo veikloje pritaikyti turimas ir įgyjamas žinias, integruoti komandinio bei savivaldaus mokymosi pranašumus ir t.t. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštasis mokslas; Kompetencija; Kompetencijos; Probleminis mokymas; Probleminis mokymasis; Competences; Higher education; Problem based learning; Problem-based learning.

ENProblem-based learning is an educational innovation recently receiving much attention from higher education theorists and practitioners in various countries. Theoretically formulated and analytically substantiated features and principles of problem-based learning often get significantly corrected by empirical application in a particular educational institution. When starting implementing problem-based learning, an institution of higher education (Siauliai University as well) faces the diversity of approaches determining the possibilities for flexible adjustment of problem-based learning for the context in which it is being applied; however, at the same time, it raises some doubts regarding necessity and suitability of certain didactic decisions. The article discusses major features of problem-based learning and their variations. When starting applying problem-based learning, it is important to be able not only to model the educational process itself, but also to foresee possible results. In theoretical discussion of scientists and practical experience of institutions, the revealed positive results of problem-based learning provide motivation for both lecturers attempting to adapt the educational innovation and students who start learning according to it. The links between features of problem-based learning and competences being developed revealed in the article generalise theoretical insights and practical experience, in addition, they serve as a starting point for a creative way of lecturers and students in implementation and improvement of problem-based learning in their institution of higher education.Systemic application of essential features of problem-based learning leads to achievements of students, which supplement and deepen competences gained during traditional studies. Organisation of (self-)education on complex problems of the real world, their analysis and solution in teams with decreasing influence of a lecturer and increasing initiative and responsibility of students determine the in-depth learning of students, their ability to critically and analytically think, carry out high quality researches, apply already possessed and newly gained knowledge in their activities, integrate advantages of team and self-directed learning, etc. [From the publication]