Sprendimų priėmimas studentus vienijančiose organizacijose : LSS ir LSAS: nuo teorijos realybės link
LTPagrindinis straipsnio tikslas – atlikti sprendimų priėmimo mechanizmų analizę Lietuvos studentų sąjungoje (LSS) ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungoje (LSAS) analizę, siekiant suvokti eilinių šių sąjungų narių įtaką formuojant bendrą studentijos sprendimą. Kokybinė metodologija suteikė galimybes atrasti naujų įžvalgų. Tyrimo paruošiamajame etape siekta atsiriboti nuo visų išankstinių subjektyvių nuostatų ir į sprendimų priėmimo temą žvelgti objektyviai. Kadangi visi apklaustieji išmano skirtingus šios temos aspektus, kiekvienas interviu buvo ruošiamas atskirai ir pritaikomas pagal respondentą. Prieš imant interviu iš numatytų respondentų, atlikta LSS ir LSAS įstatų analizė. Tuo siekta išsiaiškinti, kokia sprendimų priėmimo tvarka ir atstovybių vaidmuo yra numatytas organizacijų įstatuose ir kaip tai dera su realia šių sąjungų praktika. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad interviu respondentų nuomonės labai skyrėsi ir buvo nevengiama išsakyti kritikos vieni kitų atžvilgiu, taigi sunku pateikti į didesnį objektyvumą pretenduojančias išvadas. Vis tik atlikus metodologiškai įvairiapusiškesnį tyrimą veikiausiai galėtume gauti empiriškai patikimesnes išvadas, tačiau tokie kokybiniai tyrimai kaip šis yra itin svarbūs, norint padaryti pirminę dominančios srities analizę. Svarbiausias tyrimo atramos taškas – sprendimų priėmimas Švietimo reformos atžvilgiu. Švietimo reforma buvo itin svarbus daugybei studentų klausimas, studentų sąjungos jautė turinčios pareikšti savo nuomonę.Reikšminiai žodžiai: Aukštojo mokslo reforma; Politikos mokslų teorijos; Sprendimų priėmimas; Studentų organizacijos; Studentų sąjungos; Decision making; Reform of higher education; Student organizations; Student union; Theories of Political Sciences.
ENThe aim of the paper is to conduct the analysis of decision-making mechanisms in the Lithuanian Students’ Union (LSU) and the National Union of Student Representations (NUSR), seeking to understand the influence of members of these unions on the general student affairs related decisions. Qualitative methodology provided opportunities to discover new insights. The preparatory stage of the research disassociated from all subjective preconceptions and took an objective approach to decision-making. Since all respondents know different aspects of this issue, every interview was designed separately and adjusted to the responded. The analysis of LSU and NUSR Statutes was conducted before the interviews. The goal was to clarify what decision-making procedure and the role of representations were envisaged in the statutes and how this corresponded with the actual practice of these unions. Research results revealed that the respondents’ opinions differed to a great extent during the interviews; they expressed many critical remarks with regard to one another; therefore, it is not easy to give really objective conclusions. A more universal research with regard to methodology could most probably lead to empirically more reliable conclusions; however, such qualitative research as this one is particularly important for conducting a primary analysis of the field under investigation. The most important point of reference of the research is decision-making with respect to the educational reform. This reform was the issue particularly relevant to many students; student associations felt that they had to state their position with regard to this issue.
