Pilnutinė demokratija : komunitarizmo ženklai Lietuvos politinėje mintyje
LTDvasinis nihilizmas ir ekonomikos krizė (neaštrėjanti, bet ir iki galo nepasitraukianti) pastaraisiais metais yra įvardijamos kaip vienos svarbiausių dabartinės, Nepriklausomybę atkūrusios, Lietuvos valstybės problemų. Prie šių rūpesčiu prisideda milžiniško masto emigracija, vertybinis ir moralinis nuosmukis, ekonominiai iššūkiai, kaip, pavyzdžiui, energetinis saugumas. Šios opos verčia kelti nemalonius klausimus apie tolimesnę Lietuvos ateitį ir net valstybės išlikimo perspektyvas. 1936 m. paskelbta deklaracija „Į organiškosios valstybės kūrybą“ sulaukė įvairių vertinimų, tačiau katalikiškos krypties intelektualų įstangos ties tuo nesibaigė ir pavirto programiniu veikalu „Į pilnutinę demokratiją“. Tai – išbaigtos politinės, ekonominės, kultūrinės ir tarpvalstybinės demokratijos gairės, apimančios demokratijos kūrybą nuo apačios (žmogaus vidinio pasaulinio) iki pat viršaus (globalios demokratinės sąjungos?). Vertinant pilnutinės demokratijos viziją itin įdomūs ir aktualizuotini atrodo trys idėjų blokai. Pirmasis – apologetinio individualizmo ir ontologinio holizmo vienovė, kurią itin pravartu būtų plačiai diskutuoti ir šiandienos Lietuvoje, sprendžiant piliečių tapatybės ir bendruomeniškumo problemas. Antrasis blokas – tautos autonomijos tarptautinėse sąjungose klausimas. Šiuo klausimu pilnutinė demokratija pateikia vienareikšmišką siūlymą: tarpvalstybinė sąjunga savo stiprybės semiasi iš narių individualumo ir autentiškumo. Trečiasis ir bene svarbiausias pilnutinės demokratijos koncepcijos aspektas – demokratijos neįmanoma sukurti be demokratiškai mąstančių piliečių.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Komunitarizmas; Politinė filosofija; Politinė mintis; Comunitarism; Democracy; Lithuania; Political philosophy; Political thought; Political thougth.
ENSpiritual nihilism and the economic crisis (not sharpening yet not moving away) in recent years are said to be the important problems of the current independent State of Lithuania. These concerns are accompanied by a considerable scope of emigration, a decline in values and morals, and economic challenges, e.g. energy security. These sore issues pose unpleasant questions about the future of Lithuania and even the prospects of the state’s survival. The declaration “Į organiškosios valstybės kūrybą” [Towards the Creation of an Organic State] published in 1936 received different evaluations; however, the efforts of Catholic intellectuals extended further to the development of the programme “Į pilnutinę demokratiją” [Towards Full Democracy]. It is the complete guidelines of political, economic, cultural and cross-boundary democracy, covering the creation of democracy from the bottom (an individual’s inner world) to the very top (a global democratic union?). Three units of ideas seem to be particularly interesting and relevant when evaluating the vision of full democracy. The first unit is associated with the integrity of apologetic individualism and ontological holism, which should be widely discussed in present-day Lithuania when solving the issues of the identity of nationals and the sense of community. The second unit concerns the issue of the nation’s autonomy in international unions. In this respect, full democracy gives an unambiguous suggestion: an international union draws its strength from the individuality and authenticity of its members. The third and almost the most significant aspect of the concept of full democracy is that democracy cannot be created without democratically thinking citizens.
