LTCentrinio banko kuriamos pinigų politikos pritaikymui ir įgyvendinimui visada turi įtakos visuomenės ir finansinių institucijų elgsena. Šios elgsenos pobūdį, tendencijas lemia tam tikri socialiniai veiksniai. Straipsnio tikslas yra moksliškai pagrįsti pinigų politikos įtaką makroekonominiam stabilumui. Vis dažniau moksliniuose tyrimuose pabrėžiama pinigų politikos formuotojų atsakomybė dėl pokyčių, vykstančių ne tik pinigų, finansų rinkose, bet ir viso kapitalo, prekių gamybos sektoriuose. Svarbu rasti sąlyčio taškus tarp poveikio priemonių ir makroekonominių indikatorių, kurie parodytų ir laiku signalizuotų apie būsimus pokyčius. Pasiūlytas konceptualus galimas pinigų politikos modelis apima beveik visus socialinius ir ekonominius aspektus, kurie atspindi visuomenės ir rinkų reakciją į pinigų politikos padarinius (palūkanų pokyčius, pinigų keitimo kurso pokyčius ir kt.). Tokiu būdu minėtas modelis leidžia pinigų politikos formuotojams geriau numatyti visuomenės ir rinkų elgseną ne tik krizės, šoko būsenose, bet ir pastovioje veikloje. Konceptualus pinigų politikos modelis Lietuvoje yra hipotetinis ir apima tradicinę pasaulyje pripažintą pinigų politiką su visais socialines pasekmes turinčiais aspektais. Tai pasiūlymas Lietuvai rasti alternatyvą ir išeitį iš sudėtingos situacijos, nes Lietuvoje nėra pinigų politikos, veikia valiutų valdybos modelis ir nėra sukurtas alternatyvus ekonomikos modelis, kuris parodytų, kaip gyventi valstybei, neturinčiai savo nacionalinės pinigų politikos, nebūnant Euro zonos dalimi, kurioje pinigų politiką vykdo Europos centrinis bankas.Reikšminiai žodžiai: Daugiakriterinė analizė; Instrumentai; Makroekonominiai indikatoriai; Pinigų pasiūla; Pinigų politika; Socialiniai veiksniai; Svertai; Analysis; Economic-political-social factors; Indicators; Instruments; Lithuania; Macroeconomic; Macroeconomic indicators; Monetary policy; Money supply; Multiple criteria; Multiple criteria analysis; Targets.
ENThe analysis submitted in this article is on the employment of the interaction between the major monetary policy targets and macroeconomic indicators as signals to policymakers about possible changes, which may influence the macroeconomic stability. It assists in revealing monetary policy factors and their interactions, including economic, political, legal, institutional, social, traditional, cultural, philosophical, ethical, confidence – and happiness-based, religious, emotional and psychological factors. The interactions of these factors provide for recognizing future changes better that predestine monetary policy and for forecasting potential financial and economic crises more accurately. Appropriate methodological conditions are recommended for investigating the macroeconomic indicators that express primary goals in studying the influence of the measures of central banks have for monetary policy. Such methodological conditions are grounded on monetary theories and macroeconomic models that assist in discovering the most important answers to these questions: Can the formulators of monetary policy foresee future changes in the economy that lead to global crises? How can this be accomplished? This researched based the development of the Conceptual Monetary Policy Model for Lithuania and a Method of multiple criteria complex proportional evaluation and defining the utility degree a monetary policy especially developed by authors for this purpose. [text from author]