LTStraipsnio tyrimo tikslas - nustatyti valstybės tarnautojų mobilumo karjeroje apimtis ir įvertinti karjeros vystymo erdvės bei atskirų jos kintamųjų suvokimą Lietuvos valstybės tarnautojų populiacijoje. Analizuojant atlikto tyrimo rezultatus matyti, kad valstybės tarnautojų judėjimas karjeroje yra labai retas reiškinys. Todėl galima teigti, kad Lietuvos valstybės tarnyba iš esmės nefunkcionuoja kaip vieninga karjeros galimybių erdvė. Tokia situacija yra nepalanki valstybės tarnautojų mokymo(-si) valstybės tarnyboje požiūriu. Analizuojant valstybės tarnautojų karjeros aspiracijas buvo nustatyta, kad absoliuti dauguma valstybės tarnautojų (80 proc.) turi karjeros aspiracijų valstybės tarnybos karjeros erdvėje ir tik nedaugelis jų (20 proc.) nėra apsisprendę arba tokių aspiracijų neturi. Kartu buvo nustatyta, kad karjeros aspiracijų lygis valstybinio lygmens įstaigose yra aukštesnis nei savivaldos lygmenyje. Lyginamieji duomenys rodo, kad Lietuvos valstybės tarnautojai karjeros aspiracijų požiūriu nenusileidžia kitų sparčiai savo viešąjį sektorių pertvarkančių šalių valstybės tarnautojams. Šio empirinio tyrimo rezultatai leidžia identifikuoti nepalankias prielaidas valstybės tarnybos karjeros vystymo sistemoje, kurios gali sukelti tam tikros dalies žmogiškųjų išteklių praradimą dėl karjeros vystymo mechanizmų netobulumo. Tai ypač pasakytina apie kokybiškiausius žmogiškuosius išteklius, turinčius paklausą privačiame ir nevyriausybiniame sektoriuose.Reikšminiai žodžiai: Karjera; Karjeros vystymas; Karjeros vystymo erdvė; Valstybės tarnyba; Career; Career development; Career development space; Civil service.
ENThe aim of the research of the paper is to determine the scope of career mobility of civil servants and evaluate the perception of the career development space and its separate variables by civil servants in Lithuania. The analysis of research results shows that career mobility of civil servants is a very rare phenomenon. Thus it could be stated that the Lithuanian civil service does not basically function as a solid career opportunities space. This situation is not favourable from the aspect of civil servants’ training/learning while performing civil service. The analysis of civil servants’ career aspirations established that the absolute majority of civil servants (80%) have such aspirations in the career space of civil service and just a minor part of them (20%) are undecided or do not have such aspirations. The level of career aspirations on the level of state authorities is higher than on the level of local authorities. The comparative data show that with regard to career aspirations Lithuanian civil servants do not yield to the civil servants from other countries that rapidly reform their public sector. The results of the empirical research enable identifying the unfavourable preconditions in the system of career building in civil service, which might lead to the loss of some human resources due to imperfection of career building mechanisms. The same could be applied to the top quality human resources that are in demand in the private and non-governmental sectors.