Anti-Jewish disturbances in the North-Western provinces in the early 1880s

LTŠiaurės vakarų krašte konfliktai tarp krikščionių ir žydų žymiai padažnėjo XIX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje. Išpuoliai prieš žydus dažniausiai buvo organizuojami padauginus alkoholio. Krikščionių ir žydų konfliktu sąlygojo ne tik plačiai paplitęs religinio pobūdžio antijudaizmas, bet ir gandai apie pietuose įvykdytus pogromus, politinis sąmyšis, kilęs po caro nužudymo, Gegužės įsakai ir kt. Nerasta jokių įrodymų, kad valdžia kaip nors skatino ar rėmė išpuolius prieš žydus. Kita vertus, reikia pažymėti, kad Šiaurės vakarų krašte antižydiški išpuoliai buvo kur kas mažesnio masto nei Rusijos imperijos pietinėje dalyje. Vietiniai valdininkai visomis priemonėmis stengėsi sutrukdyti riaušių plitimą, o joms kilus siekdavo kuo skubiau atstatyti tvarką. Vis tik ši aplinkybė nepaaiškina skirtumo tarp situacijos Šiaurės vakarų krašte ir pietinėje imperijos dalyje, kur vietos pareigūnai taip pat stengėsi užkirsti kelią pogromams. Tai, kad prieš žydus nukreipta prievarta Šiaurės vakarų krašte neišsirutuliojo į klasikinius pogromus, kurie paplito pietuose, būtų galima paaiškinti ne tik vietos pareigūnų veikla, bet ir ekonominiu Šiaurės vakarų krašto atsilikimu. Čia tradiciniai kasdieniai gyventojų ir žydų santykiai, kitaip tariant „socialiniai institutai“, XIX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje išliko labiau nepakitę, todėl čia buvo mažiau prielaidų pogromų paplitimui, nei pietinėje Rusijos imperijos dalyje.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos istorija; Litvakai; Antisemitizmas.

ENConflicts between Christians and Jews in the North-Western provinces grew more frequent in the early 1870s. Attacks against Jews were most often organised after alcohol abuse. Conflicts between Christians and Jews were inspired not only by the widespread anti-Judaism of a religious nature but also by rumours and pogroms carried out in the South, the political turmoil following the Tsar's murder, the May Decrees, etc. No evidence has been discovered that authorities encouraged or supported attacks against Jews in any way. On the other hand, it should be noted that anti-Jewish disturbances in the North-Western provinces were of a significantly smaller scale than those in the Southern part of the Russian Empire. Local officials made all efforts to prevent the spread of riots and, when such riots occurred, they tried to restore order as soon as possible. However, this circumstance fails to explain the difference between the situation in the North-Western provinces and in the Southern part of the Empire where local officials also sought to prevent pogroms. The fact that violence directed against Jews in the North-Western region did not develop into classical pogroms that were widespread in the South could be explained not only by the actions of the local officials but also by the economic backwardness of the North-Western region. In the North-West, the traditional everyday relations between inhabitants and Jews, i.e. the “social institutes”, remained more or less unchanged in the early 1870s, which resulted in fewer conditions for the spread of pogroms, compared to the Empire’s Southern provinces.